Glossar

Natūralus vegetatyvinis būdas: pakitusio požeminio stiebo – stiebagumbio – akutėse yra pumpurų. Iš jų išauga nauji ūgliai. Nauda – greitas veislės dauginimas; gumbas nėra šaknis, o klonavimas nepašali...

Dantys smulkina maistą, liežuvis jį maišo. Seilių liaukų latakai atsiveria į burną: vanduo ir gleivės sudrėkina maistą, o amilazė pradeda krakmolo hidrolizę.

Rangas tarp klasės ir šeimos (gyvūnams – būrys, augalams – eilė); katės pavyzdys – Carnivora (plėšrieji žinduoliai).

Genų dreifo forma, kai dėl staigaus ir drastiško populiacijos sumažėjimo (pvz., dėl gamtos katastrofos) išlikusių individų genų fondas nebeatspindi pradinės populiacijos genetinės įvairovės.

Ikizigotinis barjeras, kai dvi rūšys negali kryžmintis, nes gyvena skirtingose buveinėse ir retai susitinka.

Vientisos buveinės suskaidymas į mažesnes ir labiau atskirtas dalis. Gali silpninti populiacijų ryšius bei didinti pažeidžiamumą, tačiau ne kiekvienas fragmentas automatiškai reiškia rūšies išnykimą.

Skirtingų gyvenamųjų vietų ir sąlygų įvairovė, pavyzdžiui, pievų, pelkių, miškų bei upių. Ji suteikia vietos skirtingų poreikių organizmams.

Procesas, kai natūralios aplinkos plotai yra sunaikinami (pvz., iškertamas miškas) arba suskirstomi į mažus, izoliuotus fragmentus (pvz., nutiesus kelią), trukdant organizmų migracijai.

Amerikiečių mikrobiologas, kuris, remdamasis rRNR analize, atrado Archėjas ir pasiūlė trijų domenų sistemą.

Baltymas (fermentas) CRISPR sistemoje, kuris veikia kaip „žirklės“ ir fiziškai perkerpa DNR grandinę.

Polisacharidas, pagrindinė augalų ląstelių sienelių sudedamoji dalis.

Principas, apibrėžiantis informacijos srautą ląstelėje: DNR → RNR → Baltymas.

Nervų sistemos dalis, kurią sudaro galvos ir nugaros smegenys. Ji veikia kaip pagrindinis informacijos apdorojimo ir valdymo centras.

Didelė, vandens pripildyta organelė augalo ląstelėje, kuri palaiko turgorinį slėgį, kaupia maisto medžiagas ir atliekas.

Cilindrinės struktūros gyvūnų ląstelėse, kurios formuoja dalijimosi verpstę mitozės metu.

Sritis, jungianti dvi seserines chromatides vienoje chromosomoje.

Maisto molekulių skaidymas naudojant chemines medžiagas, vadinamas fermentais. Pavyzdžiui, seilių amilazė pradeda skaidyti krakmolą burnoje.

Procesas, kai protonų (H⁺) gradiento energija naudojama ATP sintezei per ATP sintazę.

Jutimo receptoriai, reaguojantys į aplinkos chemines medžiagas, pavyzdžiui, kvapiąsias molekules nosies uoslės epitelyje arba skonio junginius liežuvyje.

Receptorius, reaguojantis į specifinių cheminių molekulių prisijungimą. Randami nosyje (uoslės) ir liežuvyje (skonio).

Polisacharidas, pagrindinė grybų ląstelių sienelių ir nariuotakojų išorinių griaučių sudedamoji dalis.

Sausumos nariuotakojų, ypač vabzdžių, pavyzdys. Viduje raumenis laikanti kutikulė suteikia atramą, o išorinis epikutikulos lipidų sluoksnis labai mažina vandens netekimą, tačiau jo visiškai nesustabdo...

Sukėlėjas: Bakterija. Požymiai: Dažnai besimptomė. Komplikacijos: Gali sukelti nevaisingumą. Gydymas: Antibiotikai.

Žalias pigmentas chloroplastų tilakoidų membranose, kuris sugeria šviesos energiją.

Organelė augalų ir dumblių ląstelėse, kurioje vyksta fotosintezė.

Matomas: dydis viršija skiriamosios gebos ribą, o chlorofilas suteikia kontrastą. Smulkių tilakoidų detalių mokykliniu mikroskopu neišskiriame.

Tik augalų ir dumblių ląstelėse randama organelė, kurioje vyksta fotosintezė – saulės energijos pavertimas chemine energija.

Į riebalus panaši medžiaga, būtina ląstelių membranoms ir kai kurių hormonų sintezei. Organizmas jį gamina pats. Per didelis „blogojo“ cholesterolio (MTL) kiekis yra žalingas.

Viena iš dviejų identiškų pasidvigubinusios chromosomos dalių, kurios yra sujungtos centromera. Prieš ląstelės dalijimąsi chromosoma sudaryta iš dviejų seserinių chromatidžių.

Kompleksas, sudarytas iš DNR ir baltymų histonų eukariotų branduolyje.