Glossário de termos

Poparto menininkas, naudojęs masinės gamybos prekių ir įžymybių atvaizdus. Jo kūryba kelia meno, vartojimo ir reprodukcijos klausimus.

Akmens anglis ir nafta – iš Žemės gelmių gaunamas iškastinis kuras. Degant išsiskiria sukaupta energija. Anglis buvo svarbi XIX a. garo mašinoms, o nafta – žibalui ir vėliau transporto degalams. Kuras...

Renesanso humanistas; siejamas su humanizmo, krikščioniškos reformos ir Europos kultūros raida.

Ankstyvųjų naujųjų laikų autorius; programoje siejamas su baltų religijos ir mitologijos šaltiniais.

Įtakingas Vokietijos generolas, formavęs Oberosto politiką ir siekęs susieti Lietuvą glaudžiais politiniais, kariniais bei ekonominiais ryšiais su Vokietija.

Lietuvos ministras pirmininkas, suvaidinęs lemiamą vaidmenį organizuojant 1923 m. Klaipėdos sukilimą ir vėlesnėse derybose dėl krašto prijungimo prie Lietuvos.

Ekonominės savitarpio pagalbos taryba – 1949 m. įkurta organizacija, vienijusi SSRS ir Rytų bloko šalis. Tai buvo atsakas į Maršalo planą, siekiant integruoti Rytų Europos ūkius į sovietinę sistemą.

Skirtingų etninių bendruomenių kalbos, tradicijų ar tapatybės skirtumai. Daugiatautiškumas reiškia kelių bendruomenių gyvenimą viename krašte; skirtybės – tai, kuo jos skiriasi. XIX a. Lietuvos kultūr...

Konfliktas, kuriame politinės ar teritorinės priešpriešos dalyviai telkiami ir skiriami pagal etninę tapatybę. Jis gali peraugti į smurtą, tačiau tautų skirtumai savaime jo nepadaro neišvengiamo.

Įsitikinimas, kad savo tautos kultūra ir vertybės yra pranašesnės už kitas bendruomenes.

Judėjimas, tariamai paveldimumu grindęs žmonių ir jų reprodukcijos vertinimą. Jo idėjomis buvo pateisinama diskriminacija ir prievartinė sterilizacija; tai nėra šiuolaikinio genų redagavimo sinonimas.

Laipsniškas Europos valstybių ekonominio, politinio ir teisinio bendradarbiavimo gilinimas, siekiant taikos, stabilumo ir gerovės.

Vakarų Europos institucijų, idėjų, meno ir gyvenimo formų sklaida bei pritaikymas. Meno kaitą rodo skirtingu metu plitę gotikos, Renesanso, baroko ir klasicizmo stiliai. LDK šį procesą paspartino kata...

Požiūris, pagal kurį Europos valstybės laikė save pasaulio centru ir turinčiomis teisę spręsti kitų žemynų likimą.

1951 m. įkurta pirmoji viršvalstybinė organizacija Europoje, vienijusi šešių šalių sunkiosios pramonės valdymą.

1951 m.

Gegužės 9-oji, minima siekiant paminėti 1950 m. Šumano deklaraciją ir Europos vienybės siekį.

1957 m. Romos sutartimis įsteigta organizacija, kurios tikslas buvo sukurti bendrąją rinką ir panaikinti muitus tarp šalių narių.

Europos valstybių bendradarbiavimo ir jungimosi procesas, prasidėjęs po Antrojo pasaulinio karo siekiant užtikrinti taiką ir ekonominį augimą.

Didžiųjų Europos galių konsultacijų ir susitarimų praktika po Napoleono karų. Rusija, Austrija, Prūsija ir Didžioji Britanija bendradarbiavo, o Prancūzija į bendrą penkių ratą įtraukta 1818 m. Interve...

Ekonominė ir politinė Europos valstybių sąjunga, įsteigta 1992 m. pasirašyta, 1993 m. įsigaliojusia Mastrichto sutartimi. Ankstesnės bendrijos tapo jos pagrindu.

Kritiškas požiūris į Europos Sąjungos integraciją, dažniausiai pagrįstas baime prarasti tautinę tapatybę ar valstybės savarankiškumą.

Užuominų, alegorijų ir simbolių kalba mene (literatūroje, teatre, kine), naudota siekiant apeiti sovietinę cenzūrą ir kalbėti apie tautai svarbius dalykus.