Glossar

Meno kryptis, kuriai svarbiausia perteikti ne objektyvią tikrovę, o subjektyvų akimirkos įspūdį, jausmą, nuotaiką. Literatūroje tai pasireiškia dėmesiu veikėjo vidiniam pasauliui, fragmentišku siu...

Žmogus, iškeliantis asmeninę nepriklausomybę, savitą mąstymą ir kūrybinę laisvę virš bendruomeninių ar luomo interesų.

Literatūros žanras, kuriame svarbiausią vietą užima idėjų kova, filosofiniai apmąstymai ir pagrindinio veikėjo intelektualinė bei dvasinė branda, o ne išoriniai įvykiai.

Sąsaja tarp tekstų, kai viename kūrinyje remiamasi kitu, cituojama ar daroma aliuzija. Eilėraštyje „Sūnus palaidūnas“ S. Nėris remiasi Biblijos palyginimu, tačiau pakeičia jo pabaigą, suteikdama s...

Žmogaus būdo tipas, pasižymintis uždarumu, polinkiu į vienatvę ir orientacija į savo vidinį mintinį bei jausminį pasaulį.

Kūrinio pabaiga, kai miręs bernas sodinamas ant žirgo ir gabenamas namo, yra kupina karčios ironijos. Pavadinimo idėja (amžinas jojimas) išsipildo groteskiškai.

Sutartis, pagal kurią ūkį atidavę tėvai (išimtininkai) gaudavo teisę gyventi sodyboje ir gauti išlaikymą (grūdus, malkas ir pan.) iš ūkį perėmusių vaikų. Romano pabaigoje Krizas ir Ilžė tampa priklaus...

2003 m. Knyga greitai sulaukė pripažinimo ir laimėjo prestižinius apdovanojimus, įskaitant „Whitbread“ metų knygos apdovanojimą.

Tekstai, svarstantys žmogaus gyvenimą, teisingumą ir pažinimo ribas. Jobo knygos poetiniai dialogai priklauso šiai tradicijai.

Poezijos rūšis, kuriai būdingas ypatingas atvirumas, subjektyvumas ir asmeninių išgyvenimų atskleidimas. Visa S. Nėries kūryba iš esmės yra išpažintinė, atspindinti jos vidinio pasaulio dramas.

Mokėsi Kauno meno mokykloje (1926–1930 m.), kur studijavo grafiką, bet pasirinko literatūrą kaip pragyvenimo šaltinį.

Vaizduojamas XVIII a. Mažoji Lietuva – Prūsijos karalystės dalis, kurioje vyko kolonizacija ir stiprėjo germanizacija. Vietiniai lietuviai (lietuvininkai) buvo baudžiauninkai, patyrė priespaudą.

Autorius rėmėsi tikrais faktais, „vilko vaikų“ ir jų artimųjų pasakojimais. Kūrinys paremtas dviejų moterų, vardu Renatė, išgyvenimais.

Nedidelė, išimta kūrinio dalis, o ne visas kūrinys.

Tipas: Moraliai degradavusi naujoji karta. Bruožai: Jaunas liokajus. Ciniškas, egoistiškas, niekinantis savo šaknis ir žavintis paviršutiniška Vakarų kultūra. Simbolizuoja dvasinį nuosmukį...

Tipas: Kylančioji buržuazija. Bruožai: Turtingas pirklys, buvusio baudžiauninko sūnus. Energingas, pragmatiškas, darbštus. Jis yra naujosios Rusijos simbolis – kartu ir kūrėjas, ir **n...

Teisus žmogus, netekęs artimųjų, turto ir sveikatos. Jo istorija kelia klausimą, kaip suprasti nekalto žmogaus kančią.

Stiprus, darbštus ir pasiturintis ūkininkas, giminės klestėjimo Aukštujuose simbolis. Tačiau jis jau atspindi vidinį lūžį: nors pats tvirtai laikosi žemės, jo sūnus Mikėlis renkasi vokietėjimo kelią.

Dailininkas iš Varšuvos. Jis simbolizuoja išorinį, viliojantį, bet galbūt paviršutinišką pasaulį, kuris sugriauna Kuprelio ir Gundės santykius.

Seminarijos bibliotekininkas ir „Šviesos“ draugijos narys, kuris pirmasis paskatino Vasarį kurti ir padėjo išspausdinti jo eilėraštį.

Pašaras kiaulėms; perkeltine prasme – netvarka, sumaištis.

Aprašymas: Kovalskių kaimynai ir buto savininkai, gyvenantys viršutiniame aukšte. Jų santykiai yra audringi, kupini barnių ir aistringų susitaikymų, atspindintys primityvų Stenlio ir Stelos santyk...

Kalvis, Baltaragio kaimynas ir piršlys pas Marcelę. Protingas ir sąmojingas žmogus, simbolizuojantis liaudies išmintį.

Baltaragio ir Marcelės duktė. Graži, išdidi ir linksma mergina, paveldėjusi motinos grožį ir tėvo užsispyrimą. Jos likimas yra tragiškas dėl tėvo kaltės.

Šaunus ir išdidus jaunikis, turintis nepaprastus obuolmušius žirgus. Dėl meilės Jurgai jis pasiryžta įveikti visas kliūtis, tačiau jo aistra žirgams tampa pražūtinga.

Kalvio parankinis, slapta įsimylėjęs Jurgą. Jis yra tylus stebėtojas ir Pinčuko „šešėlis“, bandantis kliudyti kitiems piršliams, bet liekantis nepastebėtas. (Šis veikėjas atsirado tik 1962 m. leid...

Židinys, krosnis. Pvz.: „Tikt, minau, saugokis, kad sav kakalį kurdams“

Upė (dab. Įsrutis), prie kurios stovėjo senasis Šimonių bajorų dvaras. Romane ji tampa prarastos „auksinio amžiaus“ tėviškės simboliu.

1951 m. režisieriaus Elija Kazano (Elia Kazan) filmas pagal pjesę, kuriame pagrindinius vaidmenis atliko Marlonas Brando (Stenlis) ir Vivjena Ly (Blanša), tapo kino klasika ir laimėjo keturis...

Kas sako: Stenlis (I scena). Reikšmė: Tai Stenlio komentaras apie alkoholį, kai Blanša teigia retai jį vartojanti. Ši frazė yra ankstyvas ženklas, kad Stenlis mato kiaurai Blanšos apsimetinėji...