Glossar

Įsakymą, priedermę (iš hebrajų zkhun).

Paslaptingas žodis Garšvos sąmonėje be aiškios reikšmės, galbūt reiškiantis prarastą harmoniją, vaikystės nekaltumą, beprotybės šauksmą ar vidinį impulsą.

Maisto atsargos žiemai. Pvz.: „Todėl tu kasmets, supliurpęs visą zopostą, / Blogs ir pusgyvis velkies į baudžiavą mielą.“

Du rusų kareiviai, prižiūrintys tiltą. Jų poelgis – šaudymas į per ežerą bėgančius vaikus – atskleidžia okupantų žiaurumą ir visišką nužmogėjimą.

Romane atvirai vaizduojamas sovietų karių žiaurumas: prievartavimai, žudymai, plėšimai. Vaikai tampa šių įvykių liudininkais, o tai negrįžtamai pažeidžia jų psichiką.

Tipas: Neigiamas ponų pavyzdys. Bruožai: Valsčiaus viršininkas, kuris be jokio realaus pagrindo įsako mirtinai sumušti Pričkų, atskleisdamas baudžiavos žiaurumą ir savivalę.

Motinos dovanotas žiedas, kurį Kuprelis įteikia Gunde, yra meilės, ištikimybės ir vilties simbolis, turintis magiškos galios.

Kūrinio struktūra, kai jo pradžia ir pabaiga sutampa arba yra labai panašios. Eilėraštyje „Tu nubusi“ pasikartojanti eilutė „Tu nubusi vidury nakties“ įrėmina kūrinį ir sustiprina pagrindinę mintį...

Poemos „Eglė žalčių karalienė“ veikėjas, žalčių karalius, Baltijos dvasia. Jis simbolizuoja mitinį, paslaptingą gamtos pasaulį, kurio meilė peržengia žmogiškojo ir gamtiškojo pasaulių ribas.

Laukinis, nesutramdomas žirgas, ant kurio Mikas pasiryžta joti, vadinamas Veiverio treigiu.

Valstietiškas, kaimiškas (iš žodžio žiponas – viršutinis drabužis).

Tautosakai būdingas meninis principas, kai gamtos reiškiniai gretinami su žmogaus jausmais ir likimu. S. Nėries kūryboje gamta tampa vidinio pasaulio veidrodžiu, atspindinčiu džiaugsmą, liūdesį ar...

Karas ir badas žmones priverčia elgtis žvėriškai, kad išgyventų. Motinos, bėgančios nuo kareivių su bulvių lupenų maišeliu, lyginamos su vilkėmis. Vaikai, matę per daug mirčių, praranda jautrumą.