Глосарій

Atkarpa nuo centro iki apskritimo taško; jos ilgis r.

Dvi reikšmės (x; y), kurios kartu tenkina abi sistemos lygtis.

Visi kampai, kurie tenkina nelygybę. Periodą prie intervalų rašome pagal funkciją: sinusui ir kosinusui $2k\pi$, tangentui $k\pi$.

Skaičius, kurį įrašius vietoj nežinomojo gaunama teisinga lygybė.

Trikampis, turintis vieną 90° kampą, tokį kaip lapo kampas.

Jos šoninės briaunos statmenos pagrindams; šoninės sienos – stačiakampiai.

x reikšmė, kurioje išvestinė lygi 0; liestinė horizontali. Ekstremumo ten gali nebūti.

Sklaidos matas tais pačiais vienetais kaip duomenys; didesnis skaičius reiškia didesnį išsibarstymą.

Dispersijos kvadratinė šaknis. Sklaidą nusako tais pačiais vienetais kaip $X$; tai nėra paprastas vidutinis absoliutus atstumas.

Papildomas būdas perrašyti reikšmę standartinio nuokrypio vienetais: $z=(x-\mu)/\sigma$, kai $\sigma>0$.

Skaičius $z=(x-\mu)/\sigma$, rodantis atstumą nuo vidurkio standartiniais nuokrypiais.

Taško atvaizdas, gaunamas nuleidus statmenį į plokštumą. Atkarpai projektuojami visi jos taškai.

Taškas, kuriame statmuo susitinka su tiese ar plokštuma.

Dviejų nenulinių vektorių kampas 90° tada ir tik tada, kai $\vec a\cdot\vec b=0$.

Tiesė, statmena visoms plokštumos tiesėms, einančioms per jos susikirtimo su plokštuma tašką.

Atkarpa tarp dviejų apskritimo taškų.

Kūgio viršūnę su pagrindo apskritimo tašku jungianti atkarpa; jos ilgis s tenkina $s^2=r^2+h^2$.

Sudėję tinkamai pertvarkytas lygtis panaikiname vieną nežinomąjį; išsaugome ir vieną pradinę lygtį.

Nesikertančių variantų grupių skaičius sudedame. Bendrus variantus būtina suskaičiuoti tik vieną kartą.

$f(g(x))$: pirmiausia taikome $g$, tada jos rezultatui taikome $f$. Reikia tenkinti abiejų veiksmų sąlygas.

Procesas, kai palūkanos skaičiuojamos ne tik nuo pradinės sumos, bet ir nuo sukauptų palūkanų.

Kiekvieno naujo laikotarpio procentas skaičiuojamas nuo tuo metu turimos sumos.

Kūnas, gaunamas plokščią figūrą sukant apie tiesę – sukimosi ašį.

$S_n = \frac{n(a_1 + a_n)}{2}$. Pirmas plius paskutinis, padalinta iš 2, kart n.

$S_n = \frac{n(2a_1 + (n-1)d)}{2}$. Naudinga, kai nežinome paskutinio nario.

Jei AB ir CD kertasi P apskritimo viduje, PA · PB = PC · PD. Dauginamos tos pačios stygos dalys.

Ant $x$ ašies yra taškai $(x_0;0)$, kur $x_0$ – nulis. Ant $y$ ašies yra $(0;f(0))$, jei $0\in D(f)$.