Глосарій

Atvirkštinė įtampa, kurią prijungus fotoelektrinė srovė tampa lygi nuliui (sustabdomi greičiausi elektronai).

Kūno savybė išlaikyti pusiausvyrą. Priklauso nuo masės centro aukščio ir atramos ploto dydžio.

Būsena, kurioje elektronas nespinduliuoja energijos, nors ir juda su pagreičiu. Tai prieštarauja klasikinei fizikai, bet yra Boro postulatas.

Skaičiaus užrašymas formatu $A \cdot 10^n$, kur $1 \le |A| < 10$. Tai leidžia aiškiai matyti eilę ir reikšminius skaitmenis.

Pagrindinė fizikos teorija, aprašanti visas žinomas elementariąsias daleles ir tris iš keturių fundamentinių sąveikų.

Dydis, rodantis spyruoklės pasipriešinimą deformacijai (SI vienetas: N/m). Kuo didesnis $k$, tuo spyruoklė 'kietesnė'.

Mechanikos dalis, tirianti kūnų pusiausvyrą (būseną, kai pagreitis lygus nuliui).

Būsena, kai kūnas nei slenka, nei sukasi. Galioja dvi sąlygos: $\sum \vec F = 0$ ir $\sum M = 0$.

Jėga, trukdanti kūnui pajudėti iš vietos. Jos dydis kinta nuo 0 iki $F_{max} = \mu N$.

Reiškinio fiksavimas beveik nekeičiant sąlygų (pvz., dangaus kūnų padėčių stebėjimas).

Procesas, kai fotonas priverčia sužadintą atomą išspinduliuoti antrą, identišką fotoną. Tai lazerio veikimo pagrindas.

Viena iš fundamentaliųjų jėgų, laikanti protonus ir neutronus branduolyje, nugalėdama elektrinę stūmą.

$R_x=A_x+B_x$, $R_y=A_y+B_y$.

Uždaros elektros srovės, kurios indukuojasi masyviuose laidininkuose kintant magnetiniam laukui. Sukelia kaitimą.

Gravitacinė jėga, kuria Žemė traukia kūną: $F_g = mg$.

Energija, kurią kūnas turi dėl savo padėties Žemės gravitaciniame lauke: $E_p = mgh$.

Medžiaga, kurios varža žemiau kritinės temperatūros $T_c$ tampa lygi nuliui.

Taisyklė, teigianti, kad kelių jėgų veikimas yra lygus tų jėgų vektorinei sumai.

Principas, teigiantis, kad kvarkai negali egzistuoti pavieniai – jie visada sujungti į hadronus.

Išmestas kūnas. Šios pamokos modelyje jį veikia tik sunkio jėga.