Glossário de termos

Chromosomų rinkinys ląstelėje, kuriame yra tik viena kiekvienos chromosomos kopija (nėra homologinių porų). Būdingas lytinėms ląstelėms (gametoms).

Teorinis modelis, aprašantis neevoliucionuojančią populiaciją. Teigiama, kad populiacijos alelių ir genotipų dažniai išliks pastovūs per kartas, jei nebus veikiama evoliucinių veiksnių.

Fermentas, kuris ardo vandenilinius ryšius ir atskiria dvigrandę DNR.

Būsena, kai individas turi tik vieną tam tikro geno alelį. Būdinga vyrams pagal X chromosomoje esančius genus.

Su X chromosoma sukibusi recesyvinė liga, pasireiškianti sutrikusiu kraujo krešėjimu.

Transporto funkciją atliekantis baltymas, esantis raudonuosiuose kraujo kūneliuose (eritrocituose). Prie savęs prisijungia ir perneša deguonį iš plaučių į audinius.

Geležies turintis baltymas eritrocituose, kuris grįžtamai jungiasi su deguonimi plaučiuose ir atiduoda jį audiniuose.

Nefrono kanaliuko dalis, nusileidžianti į inksto šerdį ir vėl pakylanti. Ji sukuria osmosinio slėgio gradientą inksto šerdyje, kuris yra būtinas koncentruoto šlapimo gamybai.

Tankiai supakuotas chromatinas, kuriame genai yra neaktyvūs (nutildyti).

Lytis, gaminanti dviejų tipų gametas pagal lytines chromosomas (pvz., žmogaus vyras (XY) gamina spermatozoidus su X ir Y chromosomomis).

Organizmas, kuris gauna organines medžiagas maitindamasis kitais organizmais. Pavyzdžiai: gyvūnai, grybai, dauguma bakterijų.

Organizmas (ląstelė), turintis du skirtingus tam tikro geno alelius (pvz., Aa). Tokie organizmai vadinami hibridais ir gamina dviejų tipų gametas.

Individas, turintis du skirtingus alelius tam tikram požymiui (pvz., Aa).

Organizmas, gautas sukryžminus individus, kurie skiriasi vienu ar keliais požymiais. Hibridai dažniausiai yra heterozigotiniai.

Postzigotinis barjeras, kai hibridinis organizmas žūsta ankstyvose vystymosi stadijose.

Postzigotinis barjeras, kai hibridas yra gyvybingas, bet nevaisingas ir negali susilaukti palikuonių (pvz., mulas).

Postzigotinis barjeras, kai pirma hibridų karta yra vaisinga, bet antrosios kartos palikuonys yra silpni arba sterilūs.

„Mėgstantis vandenį“; savybė medžiagų, kurios gerai tirpsta vandenyje dėl savo polinės arba joninės prigimties (pvz., druska, cukrus).

„Bijantis vandens“; savybė medžiagų, kurios netirpsta vandenyje dėl savo nepolinės prigimties (pvz., aliejus).

Pagrindinė anglies dioksido transportavimo forma kraujo plazmoje (apie 70%). Susidaro eritrocituose veikiant fermentui karboanhidrazei.

Cheminė reakcija, kurios metu polimeras yra skaidomas į monomerus, sunaudojant vandens molekulę.

Sistema, kurioje taksonai grupuojami į vis platesnes kategorijas, vienas kito viduje (Domenas -> Karalystė -> Tipas -> etc.).

Endokrininės liaukos veiklos sutrikimas, kai ji gamina ir išskiria per daug hormonų.

Tirpalas, kuriame ištirpusių medžiagų koncentracija yra didesnė nei ląstelės citozolyje. Ląstelė tokiame tirpale traukiasi.

Apsinuodijimas vitaminais, atsirandantis dėl per didelio jų vartojimo. Būdingas riebaluose tirpiems vitaminams (A, D, E, K), nes jie kaupiasi organizme.

Pagrindinė vidaus sekrecijos liauka, esanti smegenyse, gaminanti hormonus FSH ir LH, kurie reguliuoja lytinių liaukų veiklą.

Endokrininės liaukos veiklos sutrikimas, kai ji gamina ir išskiria per mažai hormonų.

Tirpalas, kuriame ištirpusių medžiagų koncentracija yra mažesnė nei ląstelės citozolyje. Ląstelė tokiame tirpale brinksta.

Būklė, kai organizmui trūksta tam tikro vitamino. Sukelia specifinius sveikatos sutrikimus, tačiau jie nėra tokie sunkūs kaip avitaminozės atveju.

Cheminė medžiaga, kurią alerginės reakcijos metu išskiria putliosios ląstelės. Būtent histaminas sukelia daugumą alergijos simptomų: **kraujagyslių išsiplėtimą (paraudimą), gleivių gamybą (slogą), nie...

Biologijos mokslo šaka, tirianti audinių sandarą ir funkcijas.

Baltymai, aplink kuriuos apsivynioja DNR grandinė, sudarydama kompaktišką chromosomos struktūrą.

Cheminė modifikacija, kuri atpalaiduoja chromatino struktūrą ir skatina genų transkripciją.

Gebėjimas palaikyti stabilią vidinę organizmo aplinką, nepaisant išorės pokyčių. Tai tarsi vidinis termostatas. Pavyzdžiui, žmogaus kūnas palaiko pastovią maždaug 36,6 °C temperatūrą, reguliuo...

Lytis, gaminanti vieno tipo gametas pagal lytines chromosomas (pvz., žmogaus moteris (XX) gamina tik kiaušialąstes su X chromosoma).

Vienodos formos, dydžio ir tuos pačius požymius lemiančius genus turinčios chromosomos, sudarančios porą. Viena paveldėta iš tėvo, kita – iš motinos.

Panašios sandaros organai ar jų dalys skirtingose rūšyse, paveldėtos iš bendra protėvio, bet galinčios atlikti skirtingas funkcijas (pvz., žmogaus ranka, šikšnosparnio sparnas, banginio pelekas).

Organai, turintys bendrą evoliucinę kilmę ir panašią sandarą, bet galintys atlikti skirtingas funkcijas. Pavyzdys: žmogaus ranka, šikšnosparnio sparnas ir banginio pelekas.

Organizmas (ląstelė), turintis du vienodus tam tikro geno alelius (pvz., AA arba aa). Tokie organizmai yra genetiškai gryni pagal tiriamą požymį ir gamina tik vieno tipo gametas.

Homozigota turi du vienodus alelius (pvz., AA arba aa). Ji yra „grynakraujė“ pagal šį požymį. Heterozigota turi du skirtingus alelius (pvz., Aa). Ji yra hibridas.

Individas, turintis du vienodus alelius tam tikram požymiui (pvz., AA arba aa).

Biologiškai aktyvi cheminė medžiaga, kurią gamina endokrininės liaukos ir kuri per kraują perduoda signalus ląstelėms taikiniams.

Pagumburio-hipofizės-lytinių liaukų ašis – hormoninės kontrolės grandinė, reguliuojanti lytinį brendimą ir dauginimosi funkcijas.

Organų ir jų sistemų veiklos reguliavimas per organizmo skysčius (kraują, limfą) sklindančiomis chemiškomis medžiagomis (hormonais).