Słownik

Šaltiniais pagrįsta informacija apie praeities įvykį, asmenį ar reiškinį, kuri tarnauja kaip tyrimo pagrindas.

Istoriko sukurta interpretacija, kurioje atrinkti faktai sujungiami į logišką seką, siekiant paaiškinti praeities įvykių priežastis ir prasmę.

Iš praeities paveldėti materialūs ir nematerialūs objektai, leidžiantys ateities kartoms pažinti ir vertinti istoriją.

Bet koks praeities liudijimas, iš kurio gauname informacijos apie praeitį. Gali būti rašytinis (pvz., laiškas, kronika), daiktinis (pvz., moneta, ginklas), vaizdinis (pvz., paveikslas, nuo...

Mokslinis procesas, kurio metu keliamas klausimas apie praeitį, ieškoma ir kritiškai vertinama informacija iš šaltinių, ir formuluojamos argumentuotos išvados.

Istorijos mokslo šaka, tirianti paties istorijos mokslo raidą: kaip keitėsi požiūris į praeitį, istorijos rašymo metodai ir kryptys.

Benitas Musolinis

Po suvienijimo įvesta bendra visos Italijos valiuta, pakeitusi smulkių valstybėlių pinigus.

Džiuzepė Garibaldis

Galileo Galilėjus

Dantė Aligjeris

XX a. pabaigos procesas, kurio metu skaitmeninės technologijos ir internetas iš esmės pakeitė informacijos valdymą ir bendravimą.

Kauno fortas, naudotas kaip kalėjimas ir masinių žudynių vieta, kurioje nužudyta apie 30 000 žydų.

Anglų mokslininkas, Mokslo revoliucijos simbolis. Suformulavo visuotinės traukos ir judėjimo dėsnius.

Karaimų religinis ir kultūros veikėjas; siejamas su LDK konfesiniu pliuralizmu.

Užsienio politikos kryptis, kuria siekiama išvengti įsipareigojimų kitoms šalims bei nedalyvauti tarptautiniuose konfliktuose.