Słownik

Idealiame kontūre magnetinio ir elektrinio lauko energijų suma išlieka pastovi ($W_E + W_B = \text{const}$).

Uždaroje sistemoje, kurioje veikia tik konservatyvios jėgos, pilnutinė mechaninė energija nekinta.

Sistemos netvarkos matas. Termodinamikoje ji nusako energijos kokybę – kuo didesnė entropija, tuo mažiau energijos galima paversti darbu.

SI sistemos talpos vienetas. Kūnas turi 1 F talpą, jei jam suteikus 1 C krūvį, potencialas pakinta 1 V.

Pagrindinis dėsnis: indukuota elektrovara yra proporcinga magnetinio srauto kitimo greičiui su minuso ženklu. $\varepsilon = -N \frac{d\Phi}{dt}$.

Dydis (kampas radianais), nusakantis svyruojančio kūno būseną konkrečiu laiko momentu ($\omega t + \varphi_0$).

Bangos fazės pokytis per $\pi$ (arba $\lambda/2$ poslinkis), įvykstantis atspindžio nuo optiškai tankesnės terpės metu.

Laiko arba kampo skirtumas tarp įtampos ir srovės sinusoidžių.

Medžiagos perėjimas iš vienos agregatinės būsenos į kitą. Šio proceso metu medžiagos temperatūra nekinta.

Brėžinys, kuriame pavaizduotos visos į konkretų kūną veikiančios jėgos.

Dalelė, turinti pusinį sukinį (1/2). Fermionai sudaro medžiagą (pvz., elektronai, protonai).

Supaprastintas realybės vaizdas, kuriame atmetamos uždaviniui nereikšmingos detalės (pvz., materialusis taškas, idealiosios dujos, izoliuota sistema), siekiant pritaikyti matematinius dėsnius.

Natūrali aplinkos spinduliuotė, kurią būtina atimti iš matavimų rezultatų.

Reiškinys, kai elektromagnetinė spinduliuotė (šviesa) išmuša elektronus iš medžiagos paviršiaus.

Šviesos (elektromagnetinės sąveikos) dalelė-kvantas, neturinti rimties masės, bet turinti energiją $E=hf$.

Matomasis Saulės paviršius, iš kurio sklinda didžioji dalis šviesos.

Darbo atlikimo sparta. $N = A/t$. Vienetas: vatas (W).

Santykis tarp naudingos (aktyviosios) ir pilnosios galios. Parodo elektros energijos vartojimo efektyvumą.

Elektromagnetinės bangos (fotonai) su labai didele energija ir skvarba.

Atstumas tarp dviejų gretimų plyšelių centrų. $d = 1/N$.

Sąlyga maksimumams susidaryti: $d \sin \theta = m \lambda$.

Orbita, kurioje palydovas 'kybo' virš to paties Žemės taško (periodas 24 val).

Lęšis, kuris lygiagrečius spindulius surenka į vieną tašką (židinį). Jo vidurys storesnis už kraštus, $f > 0$.

Reali įtampa tarp šaltinio gnybtų, kai grandine teka srovė. Apskaičiuojama: $U = \epsilon - I r$ arba $U = I R$. Matuojama voltais (V).

Savaiminis procesas, kai vieno skilimo metu išlėkę neutronai sukelia naujus skilimus kaimyniniuose branduoliuose.

Universali konstanta $6.67 \times 10^{-11}$, rodanti gravitacinės sąveikos stiprumą.

Jėga, visada nukreipta link pusiausvyros padėties. Harmoniniuose svyravimuose $F = -kx$.

$v_{0x}=v_0\cos\alpha$, $v_{0h}=v_0\sin\alpha$.

$\vec v_{\mathrm{ž}}=\vec v_{\mathrm{jud}}+\vec u$. Visi greičiai aprašomi suderintomis ašių kryptimis.

Vertikalioji dedamoji nulinė, tačiau horizontalioji išlieka. Bendras greitis paprastai nenulinis.