Glossary
All the most important terms and their explanations in one place.
Terms: 11,657 • Flashcards: 18,069
K
Epikteto suformuluotas principas, griežtai atskiriantis dalykus, kurie priklauso nuo mūsų valios, nuo tų, kurie visiškai nuo jos nepriklauso.
Pamatinis stoikų principas, atskiriantis dalykus, kurie priklauso nuo mūsų pačių valios, nuo tų, kurių tiesiogiai valdyti negalime.
Kanto atliktas mąstymo lūžis, teigiantis, kad pažinime ne protas taikosi prie daiktų, o patys objektai turi taikytis prie subjekto proto galių.
Dievo buvimo įrodymas, teigiantis, kad stebimas pasaulio judėjimas ir priežastingumas reikalauja Pirmosios Priežasties.
Pasaulėžiūra, skelbianti žmogų esant ne vieno konkretaus miesto ar valstybės, o visos žmonijos ir pasaulinės bendruomenės (kosmoso) piliečiu.
Žmogaus proto žvilgsnis į save patį, tikrinant savo žinių patikimumą, vertybes ir priimtų įsitikinimų pagrįstumą.
Pagarbus dviejų ar daugiau šalių pokalbis, kurio tikslas – ne nugalėti oponentą, o bendromis jėgomis ir argumentais ištirti nagrinėjamą klausimą.
Gebėjimas savarankiškai analizuoti teiginius, pastebėti logines klaidas, atskirti faktus nuo prielaidų ir nepasikliauti aklais autoritetais.
Procesas, kai biologinį silpnumą ir instinktų trūkumą žmogus atperka kurdamas įrankius, taisykles, kalbą bei institucijas.
Fenomenologinė samprata, teigianti, kad kūnas yra ne išorinis įrankis ar mašina, o pati žmogaus patirtis ir buvimo pasaulyje būdas.
Samprata, kad kiekvienas technologinis įrankis pratęsia, sustiprina ir perkelia į išorę konkretų biologinį žmogaus organą ar pažintinį gebėjimą.
L
Apriorinė visos (tiek vidinės, tiek išorinės) patirties juslumo forma, leidžianti reiškinius suvokti kaip vykstančius paeiliui arba kartu.
Žmogaus gebėjimas sąmoningai pasirinkti savo sprendimus ir poelgius, nepriklausomai nuo vien gamtinių ar biologinių priežasčių.
Hegelio istorijos pažangos matas, reiškiantis visuomenės gebėjimą suvokti žmogaus prigimtinį laisvumą ir įtvirtinti šią laisvę teisinėse valstybės institucijose.
Tikroji, paslėpta sapno prasmė – nuslopintas troškimas ar konfliktas, kurį sapno cenzūra užkoduoja į manifestinius simbolius.
Piliečių pripažįstamas valdžios teisėtumas ir moralinė teisė valdyti bei leisti visuomenei privalomus įstatymus.
Biblijoje minima galinga jūrų pabaisa, kuria Thomas Hobbesas metaforiškai pavadino suverenios valstybės neįveikiamą prievartos galią.
Scholastinės filosofijos taisyklė, reiškianti „neteisingas įstatymas nėra įstatymas“, reikalaujanti nepaklusti prigimtiniam teisingumui prieštaraujantiems valdovo potvarkiams.
Aristotelio 335 m. pr. Kr. Atėnuose įkurta filosofijos mokykla, garsėjusi diskusijomis vaikštinėjant alėjomis.
Krikščionybės įtvirtintas laiko suvokimas, pagal kurį istorija juda viena kryptimi iš unikalios pradžios į galutinį tikslą, todėl įvykiai yra negrįžtami.
Knygos skaitymo iš kairės į dešinę suformuotas mąstymo būdas, grindžiamas nuoseklia priežasčių ir pasekmių seka bei loginiu atsiribojimu.
Teiginio teisingumo ar priimtinumo įrodymas pasitelkiant neprieštaringus argumentus, taisyklingą samprotavimo seką ir prielaidų patikrą.
Argumento formalus taisyklingumas, reiškiantis, kad išvada logiškai ir dėsningai išplaukia iš pateiktų prielaidų.
Visuotinė proto tvarka, vidinė darna ir dėsnis, valdantis kosminį vyksmą bei palaikantis priešybių pusiausvyrą kaitoje.
Egzistencinės psichoterapijos kryptis, sukurta Viktoro Franklio, orientuota į gyvenimo prasmės atradimą ir stiprinimą.
Proporcingo teisingumo kriterijus, pagal kurį lygūs asmenys traktuojami vienodai, o didesnį indėlį įdėję ar didesnę atsakomybę prisiėmę asmenys gauna atitinkamai didesnį atlygį.
M
XVIII–XIX a. projekcijos aparatas su vidiniu šviesos šaltiniu ir lęšiais, didinantis ir projektuojantis ant stiklo plokštelių ištapytus vaizdus ant sienos ar ekrano.
Sokrato dialogo etapas (tiesiogiai reiškiantis akušerystės meną), kurio metu filosofas padeda pašnekovui jo paties prote suformuluoti ir „pagimdyti“ tiesą.
„Pribuvėjos menas“ – Sokrato metodas, padedantis pašnekovui per tikslingus klausimus pačiam atrasti ir suformuluoti tiesą.
Subjektyvi, asmeninė elgesio taisyklė, kuria žmogus vadovaujasi priimdamas konkretų sprendimą.