Glossar

Skirtingų dalių ar elementų darna, pusiausvyra ir proporcingas suderinamumas visumoje.

Etikos kryptis, laikanti malonumą aukščiausiu žmogaus gyvenimo gėriu ir elgesio motyvu.

Senovės Graikijos ir Artimųjų Rytų istorijos bei kultūros epocha nuo Aleksandro Didžiojo mirties (323 m. pr. Kr.) iki Romos imperijos įsigalėjimo, pasižymėjusi graikų kultūros sklaida ir polio autonom...

Senovės Atėnų prisiekusiųjų teismas, kurį sudarydavo burtų keliu išrinkti piliečiai ir kuris 399 m. pr. Kr. teisė Sokratą.

Pasąmoninė struktūra, įkūnijanti ego pastangas įveikti chaotiškus instinktus, atlaikyti krizes ir pasiekti dvasinę brandą.

Būsena, kai žmogaus valią ir elgesį valdo išoriniai veiksniai: valdžios įsakymai, baimė, atlygio lūkesčiai ar prigimtiniai potraukiai.

Mene ar sapne sukurtas pavidalas, sujungiantis anatomiškai ar logiškai nesuderinamus skirtingų būtybių ar daiktų bruožus.

Mokymas, kad kiekvienas fizinio pasaulio daiktas yra neatsiejama materijos ir formos vienovė.

Sąlyginis proto nurodymas, liepiantis atlikti tam tikrą veiksmą tik kaip priemonę norimam tikslui pasiekti (pvz., „būk sąžiningas, jei nori pirkėjų pasitikėjimo“).