Glossar

Amatininkų, pirklių ir žemdirbių luomas, aprūpinantis visuomenę materialinėmis gėrybėmis ir besivadovaujantis saikingumo dorybe.

Biologinių instinktų, anatomijos ir fizinių poreikių visuma, kuri žmogaus atveju yra nepakankama išlikimui be kultūros pagalbos.

Teologijos šaka, siekianti pažinti Dievą ir Jo buvimą remiantis vien žmogaus proto argumentais bei gamtos stebėjimu.

Istorinė filosofijos šaka, tyrinėjusi kintantį materialųjį pasaulį ir judėjimą, iš kurios vėliau išsivystė šiuolaikiniai gamtos mokslai.

Darbo įrankiai, mašinos, technologijos, gamtos ištekliai ir pačių žmonių darbo įgūdžiai, naudojami materialinėms gėrybėms kurti.

Santykiai tarp žmonių materialios gamybos procese, iš kurių svarbiausias yra gamybos priemonių (fabrikų, žemės) nuosavybės pobūdis.

Santykiai tarp žmonių gamybos procese, pirmiausia susiję su gamybos priemonių nuosavybe ir darbo pasidalijimu visuomenėje.

Kanto etikos pagrindas: vidinė nuostata elgtis dorai vien iš pagarbos moraliniam dėsniui, nepriklausomai nuo siekiamos naudos ar pasekmių.

Aukščiausioji idėja Platono hierarchijoje, alegorijoje prilyginta saulei; ji suteikia protu suvokiamiems dalykams tiesą, prasmę, pažinumą ir būties vertę.

Filosofijos disciplina, nagrinėjanti pažinimo prigimtį, galimybes, ribas ir tiesos kriterijus.

Tomo Akviniečio tezė „malonė nepanaikina prigimties, bet ją patobulina“, rodanti, kad antgamtinis tikėjimas nenaikina žmogaus prigimtinio proto autonomijos.

Įgimti žmogaus juslinio suvokimo rėmai – erdvė ir laikas, per kuriuos patiriami visi išoriniai ir vidiniai reiškiniai.

Spaudos mašinos sukurta kultūrinė ir socialinė epocha, kurioje įsigalėjo spausdintas žodis, knyga, masinis švietimas ir nacionalinės valstybės.

Sąmoningai pasirinkta arba priimta kryptis, kuria grindžiami asmens poelgiai, pastangos ir ilgalaikė atsakomybė.