Glossar

Grįžimas į gentinį bendrumą elektriniame amžiuje, kai garsinė ir vaizdinė medija sugrąžina kolektyvines emocijas ir mažina spaudos individualizmą.

Bausmės teorija, teigianti, kad bausmė yra būtinas ir teisingas moralinis atpildas už padarytą nusikaltimą, nepriklausomai nuo jos teikiamos naudos ar atgrasymo efekto.

Lakoniška, emociškai įkrauta frazė, supaprastinanti sudėtingą teoriją ir raginanti mases nedelsiant imtis radikalių veiksmų.

Ekstremali patirtis (neišvengiama kančia, kaltė, sunki liga ar mirties grėsmė), kurioje sugriūva įprastos gyvenimo atramos ir žmogus privalo iš naujo apsispręsti.

Karlo Jasperso sąvoka, žyminti pamatinę žmogaus būties sąlygą (mirtį, kančią, kovą, kaltę), kurios neįmanoma apeiti ar pakeisti jokiomis techninėmis priemonėmis.

Archajinių apeigų atributas, skirtas ne pasislėpti, o peržengti kasdienę tapatybę ir persikūnyti į dievybę ar protėvį.

Teorinis numatymas, kuris griežtai draudžia tam tikrus įvykius ir kurio nepasitvirtinimas sukeltų tiesioginę grėsmę pačiai teorijai.

Stoikų pratyba dienos pradžioje, kai žmogus iš anksto ramiai nusiteikia susidurti su sunkiais, nemaloniais žmonėmis ar netikėtomis kliūtimis.

Šventumo sfera religijotyroje, reiškianti tai, kas tikra, prasminga, pastovu ir priešinga pasaulietiškam chaosui.

Sąmoningas gebėjimas tenkintis tik tuo, kas būtina kūnui ir sielai, išvengiant pertekliaus keliamo nerimo.

Klasikinės Graikijos komunikacijos tradicija, kurioje mintys ir idėjos skleidžiamos gyvu balsu, o raštas tėra pagalbinė atminties priemonė.

Psichikos laukas, apimantis viską, ką žmogus tiesiogiai suvokia, jaučia ir mąsto esamuoju momentu.

Dorybė, leidžianti protu suvaldyti kūniškus malonumus ir troškimus, išvengiant aistrų pertekliaus.

Vidinis psichinis filtras, kuris sušvelnina ir iškraipo nepriimtinus pasąmonės impulsus, kad miegantysis neišsigąstų ir nepabustų.

Pasąmoninių transformacijų visuma, kuria latentinės mintys paverčiamos regimu manifestiniu sapno siužetu.

Kallipolio karių luomas, pasižymintis drąsa ir fiziniu pasirengimu, ginantis valstybę ir palaikantis tvarką be privačios nuosavybės teisės.

Romos imperatoriaus Marko Aurelijaus asmeninis savistabos dienoraštis, skirtas kasdienei proto disciplinai ir dvasinei kovai su savimi karo lauke.

Būsena, kai kasdieniai faktai ar visuomenės normos staiga praranda įprastą akivaizdumą ir reikalauja naujo apmąstymo.

Aukščiausias Abrahemo Maslow poreikių piramidės lygmuo, reiškiantis asmens siekį pilnai išskleisti savo kūrybinius talentus ir potencialą.

Žmogaus gebėjimas reflektuoti patį save, suvokti savo mintis, poelgius ir atskirti save nuo aplinkinio pasaulio.

Vidinių asmens galių, gebėjimų, kūrybiškumo ir dorovinių siekių nuoseklus įgyvendinimas gyvenime.

Pamatinis žmogaus instinktas ir prigimtinė teisė visomis priemonėmis ginti savo gyvybę bei fizinį saugumą.

Tikslus loginis paaiškinimas, nurodantis būtinus ir pakankamus požymius, pagal kuriuos reiškinys priskiriamas tam tikrai klasei.

Filosofinis metodas, kuriuo nuosekliai aiškinamasi žodžių ir idėjų prasmė, loginės ribos bei esminiai požymiai.

Platono principas, teigiantis, kad valstybės santvarka yra išdidintas sielos atspindys, o visuomenės darna priklauso nuo piliečių vidinės tvarkos.

Griežta trijų teiginių samprotavimo schema, susidedanti iš didžiosios premisos, mažosios premisos ir išvados.

Konkrečios kultūros ar epochos sukurta materiali ir juslinė nematomo archetipo išraiška mene, mituose, religijoje ar sapnuose.

Aristokratų ir pasiturinčių Atėnų piliečių susibūrimas po vakarienės, tapęs svarbia bendravimo, muzikos ir filosofinių disputų erdve.

Pasąmonės dalis, kurioje slypi individo ar visuomenės nepripažįstami, nuslopinti instinktai, ydos, baimės ir kūrybinis potencialas.

Manipuliacinė klaida, kai priešininko argumentas sąmoningai iškraipomas ar supaprastinamas, kad jį būtų lengviau sukritikuoti.