Glossar

Esant visiškam dominavimui, 3 geltonos sėklos : 1 žalia sėkla (3:1). Tai tikimybinis lūkestis, o ne privalomas keturių sėklų skaičius.

Dihheterozigotinio organizmo genotipas, turintis po vieną dominuojantįjį ir recesyvųjį alelį dviejuose skirtinguose lokusuose.

Abiejų AaBb tėvų galimi gametų tipai šiame nepriklausomo paveldėjimo modelyje. Kiekvieno tipo teorinė tikimybė – 1/4, arba 25 %, o ne garantuota mažos imties dalis.

Iᴬ Iᴮ – heterozigota. Abu aleliai pasireiškia kodominavimo būdu: susidaro ir A, ir B antigenai.

Procesas, kurio metu suvirškinti monomerai (gliukozė, aminorūgštys, riebalų rūgštys) per plonosios žarnos sienelę patenka į kraują ir limfą.

Svarbus mediatorius nervų ir raumenų sinapsėse (sukelia raumenų susitraukimą), taip pat svarbus atminčiai ir mokymuisi.

Dviejų anglies atomų molekulė, susidaranti iš piruvato pereinamojoje reakcijoje ir įjungiama į Krebso ciklą.

Jutimo receptorių jautrumo sumažėjimas, veikiant pastoviam, ilgalaikiam dirgikliui. Leidžia ignoruoti nereikšmingą informaciją (pvz., drabužių lietimąsi prie odos).

Paveldimas požymis, kuris padidina organizmo šansus išgyventi ir daugintis tam tikroje aplinkoje. Tai natūraliosios atrankos rezultatas.

Procesas, kai iš vienos protėvinės rūšies greitai išsivysto daug naujų rūšių, užimančių skirtingas ekologines nišas.

Skirtingų molekulių (pvz., vandens ir stiklo) tarpusavio trauka.

Molekulė, susidaranti iš ATP, kai atskeliama viena fosfato grupė ir atpalaiduojama energija.

Liauka: Antinksčiai. Funkcija: Paruošia organizmą „kovok arba bėk“ reakcijai streso metu: greitina širdies veiklą, kvėpavimą, didina gliukozės kiekį kraujyje.

Hormonas ir vaistas, naudojamas anafilaksijos atveju. Jis sutraukia kraujagysles (pakelia kraujospūdį), atpalaiduoja kvėpavimo takus (palengvina kvėpavimą) ir yra pagrindinė priemonė gyvybei išgel...

Ląstelinio kvėpavimo tipas, kuris vyksta naudojant deguonį. Jo metu pagaminama daug energijos (ATP).

Molekulinis įrankis, skirtas elektros krūvį turintiems DNR fragmentams atskirti porėtoje agarozės matricoje pagal jų dydį, veikiant nuolatinei elektros srovei.

Įgyto imunodeficito sindromas. Tai galutinė, negydomos ŽIV infekcijos stadija, kai imuninė sistema nebegali apsiginti nuo infekcijų.

Iᴬ i. Alelis Iᴬ dominuoja prieš i, todėl pasireiškia A (II) kraujo grupė. A grupės homozigota būtų Iᴬ Iᴬ.

Akies lęšiuko gebėjimas keisti išgaubtumą, kurį valdo krumplyno raumuo, prisitaikant matyti skirtingu atstumu esančius daiktus.

Spermatozoido galvutės priekyje esanti pakitusi pūslelė su fermentais, kurie kartu su spermatozoido judėjimu padeda įveikti kiaušialąstės dangalus.

Judėjimo (susitraukimo) funkcija. Raumens skaidulų baltymai, kurių tarpusavio slydimas, naudojant ATP energiją, sukelia mechaninį susitraukimą.

Minimalus energijos kiekis, kurio reikia, kad prasidėtų cheminė reakcija. Fermentai ją sumažina.

Medžiagų pernaša per membraną prieš koncentracijos gradientą, naudojant energiją (pvz., ATP).

Specifinė fermento vieta, prie kurios jungiasi substratas.

Genų mutacijos pavyzdys. Tai paveldima būklė, kai organizmas negamina pigmento melanino dėl neveiksnaus fermento tirozinazės.

Šiame vieno autosominio recesyvinio lokuso modelyje – aa, nepriklausomai nuo lyties.

Viena iš kelių galimų to paties geno formų (versijų). Pavyzdžiui, rudų akių alelis ir mėlynų akių alelis.

Tam tikro alelio proporcija visų tam tikro geno alelių atžvilgiu populiacijos genų fonde.

Medžiaga, sukelianti alerginę reakciją. Tai gali būti žiedadulkės, gyvūnų pleiskanos, maisto produktai, vaistai, dulkių erkutės ir kt.

Padidėjęs, netinkamas imuninės sistemos atsakas į normaliai nekenksmingas aplinkos medžiagas (alergenus), tokias kaip žiedadulkės, dulkių erkutės ar maistas.