Глосарій

Gyvūno ilga cilindriška ląstelė. Lygiagrečios aktino ir miozino gijos slenka viena kitos atžvilgiu; skaidula susitraukia ir traukia prie jos prisitvirtinusias struktūras.

Skilvelių susitraukimas prasideda po QRS užfiksuoto elektrinio sužadinimo. Pirmiausia užsidaro buriniai vožtuvai ir visi vožtuvai trumpam uždaryti; vėliau, atsidarius pusmėnuliniams, kraujas išstumiam...

Liežuvio speneliuose esančių chemoreceptorių telkinys, aptinkantis maiste ištirpusias chemines medžiagas ir generuojantis skonio pojūtį.

Raumeninis, maišo formos organas, kuriame maistas yra maišomas su skrandžio sultimis ir pradedami virškinti baltymai.

Trys raumeninio dangalo sluoksniai maišo maistą, o gleivinės ir pogleivio raukšlės leidžia skrandžiui plėstis. Liaukos atsiveria į duobutes; rūgštis ir pepsinas dalyvauja baltymų virškinime, gleivių s...

Skrandžio sienelės gaminamas skystis, kurį sudaro druskos rūgštis (HCl), fermentas pepsinas ir gleivės.

Kaklo priekyje esanti vidaus sekrecijos liauka, kuri naudoja maistinį jodą ir sintetina hormoną tiroksiną, lemiantį viso organizmo ląstelių medžiagų apykaitos intensyvumą bei normalų vystymąsi.

Modelis, paaiškinantis organinių medžiagų transportą karniena. Cukrus aktyviai perkraunamas į rėtinius indus (šaltinis), dėl osmoso ten plūsta vanduo, sukuriantis aukštą hidrostatinį slėgį, kuris...

Sinapsė, kurioje mediatorius sukelia postsinapsinės membranos hiperpoliarizaciją (pvz., atidaro Cl⁻ kanalus) ir sumažina tikimybę, kad kils veikimo potencialas.

Galvos smegenų dalis, atsakinga už judesių koordinaciją, pusiausvyrą ir raumenų tonuso palaikymą.

Galvos smegenų dalis, jungianti smegenis su nugaros smegenimis ir reguliuojanti gyvybiškai svarbias funkcijas (kvėpavimą, širdies veiklą, kraujospūdį).

Negrįžtama visų galvos smegenų veiklos baigtis, teisiškai prilyginama žmogaus mirčiai. Tai pagrindinė sąlyga organų donorystei po mirties.

Riebalų rūgštis, kurios anglies atomų grandinėje nėra dvigubųjų ryšių.

Natūralus vegetatyvinis būdas: šliaužiantys stiebai ties bambliais įsišaknija ir išaugina naujus kerelius. Padeda greitai dauginti veislę ir išlaikyti jos genų derinį; uogų saldumą bei derlių taip pat...

Mutacija, įvykstanti kūno (somatinėse) ląstelėse. Ji neperduodama palikuonims, tačiau gali turėti įtakos individui, pavyzdžiui, sukelti vėžį.

Periferinės nervų sistemos dalis, valdanti valingus griaučių raumenų judesius ir perduodanti jutiminę informaciją iš odos, raumenų ir sąnarių.

Klonavimo technika, kai somatinės ląstelės branduolys perkeliamas į kiaušialąstę, iš kurios pašalintas jos pačios branduolys.

Genų redagavimas paciento kūno (somatinėse) ląstelėse, siekiant išgydyti ligą. Poveikis nepaveldimas.

Genų redagavimas, atliekamas su paciento kūno (somatinėmis) ląstelėmis (pvz., kraujo, odos). Genetiniai pokyčiai nėra paveldimi.

Hipofizės gaminamas hormonas, skatinantis kūno augimą, ypač kaulų ir raumenų.

Riebalai, kurių perteklius gali didinti „blogojo“ cholesterolio kiekį ir širdies ligų riziką. Dažniausiai randami gyvūninės kilmės produktuose (sviestas, riebi mėsa).

Evoliucinis procesas, kurio metu iš vienos pradinės rūšies atsiranda viena ar daugiau naujų, genetiškai skirtingų rūšių.

Procesas, kurio metu iš vienos rūšies populiacijų, susidarius izoliacijai ir kaupiantis genetiniams skirtumams, atsiranda naujos rūšys.

Spermatozoidų gamyba sėklidžių sėkliniuose kanaliukuose. Prasideda lytinės brandos metu ir tęsiasi visą gyvenimą.

RNR procesingo etapas, kurio metu pašalinami intronai ir sujungiami egzonai.

Mutacija, atsirandanti natūraliai, be išorinių mutagenų poveikio, dažniausiai dėl klaidų ląstelės DNR replikacijos metu.

Biocheminių reakcijų grandinė kepenų ląstelėse, kurios metu toksiškas amoniakas paverčiamas mažiau toksišku šlapalu ($$CO(NH_2)_2$$), sunaudojant ATP energiją.

Organas, skirtas laikinai sukaupti ir išlaikyti šlapimą.

Kanalai, kuriais šlapimas teka iš inkstų į šlapimo pūslę.

Kanalas, per kurį šlapimas pašalinamas iš organizmo.