Глосарій

Receptorinė funkcija. Membranos baltymai, kurie specifiškai atpažįsta išorinius cheminius signalus (hormonus ar neurotransmiterius) ir perduoda signalą į ląstelę.

Baltyminė molekulė postsinapsinėje membranoje, prie kurios specifiškai jungiasi mediatorius. Šis prisijungimas sukelia ląstelės atsaką.

Struktūra (pvz., nervinė ląstelė, organas), kuri aptinka dirgiklį (pokytį) ir siunčia signalą į valdymo centrą.

Alelis, kurio lemiamas požymis pasireiškia tik tada, kai organizmas yra homozigotinis pagal šį alelį (t. y., turi du recesyvinius alelius). Jo veikimą nustelbia dominantinis alelis. Žymimas **mažą...

Asmuo, kuriam persodinamas donoro organas ar audinys.

NADH. Vienai gliukozės molekulei glikolizėje susidaro 2 NADH iš 2 NAD⁺. Kad procesas tęstųsi, NAD⁺ turi būti atkuriamas.

Nervinio impulso kelias nuo receptoriaus iki efektoriaus, sukeliantis greitą, nevalingą atsaką į dirgiklį (refleksą).

Dirbtinai sukurta DNR molekulė, sudaryta iš skirtingų organizmų DNR fragmentų. Tai yra genų inžinerijos pagrindas, leidžiantis perkelti genus tarp skirtingų rūšių.

Pagrindinis genų inžinerijos metodas, kurio metu sujungiamos skirtingų organizmų DNR molekulės ir sukuriama nauja, gamtoje neegzistuojanti DNR kombinacija.

Fizinis mutagenas: jonizuojančioji spinduliuotė, galinti tiesiogiai ar per laisvuosius radikalus pažeisti DNR.

DNR molekulės dvigubėjimo procesas eukariotinės ląstelės interfazės S fazėje, kurio metu pagal pusiau konservatyvų modelį iš vienos motininės DNR susidaro dvi identiškos dukterinės molekulės.

Y formos struktūra, susidaranti ten, kur DNR grandinės atsiskiria ir prasideda replikacija.

Baltymas, kuris jungiasi prie operatoriaus (ar tildiklio) ir slopina genų transkripciją.

Barjerai, kurie trukdo skirtingoms populiacijoms kryžmintis arba lemia, kad palikuonys yra negyvybingi ar nevaisingi.

Fermentai, kurie veikia kaip „molekulinės žirklės“. Jie atpažįsta specifines DNR sekas ir kerpa DNR molekulę tose vietose. Tai leidžia iškirpti norimus genus ir atverti plazmides.

„Molekulinės žirklės“, kurios atpažįsta ir kerpa DNR specifinėse vietose. Būtinas įrankis norint iškirpti geną iš donoro DNR ir atverti vektorių.

Fermentas, kuris atpažįsta specifinę DNR seką ir kerpa DNR būtent toje vietoje. Veikia kaip „molekulinės žirklės“.

Unikali aminorūgšties struktūros dalis, kuri lemia jos chemines savybes (poliškumą, krūvį, dydį).

Aplinkos veiksnys, kurio trūkumas labiausiai apriboja proceso (pvz., fotosintezės) greitį.

Nuo membranos neatskirta struktūra, esanti visose ląstelėse (prokariotų ir eukariotų), atsakinga už baltymų sintezę.

Atskiros ribosomos mokykliniu šviesiniu mikroskopu neišskiriame: jos dydis gerokai mažesnis už apie 200 nm ribą.

Maža, nemembraninė struktūra, atsakinga už baltymų sintezę pagal informaciją, gautą iš DNR.

RNR tipas, kuris yra pagrindinis ribosomų struktūrinis ir funkcinis komponentas.

Pentozė (cukrus), įeinanti į RNR sudėtį.

Penkių anglies atomų molekulė, prie kurios prijungiamas CO₂ Kalvino ciklo pradžioje.

Daugiausiai energijos turinčios maisto medžiagos. Atlieka energetinę, atsarginę, apsauginę, termoizoliacinę funkcijas, padeda pasisavinti kai kuriuos vitaminus.

Ilga angliavandenilių grandinė su karboksilo grupe gale. Gali būti sočioji arba nesoti.

Natūralus ląstelės mechanizmas, kurį galima panaudoti genų terapijoje. Mažos RNR molekulės prisijungia prie specifinės iRNR ir ją sunaikina arba blokuoja jos transliaciją, taip „nutildydamos“ geną...

Pagrindinis transkripcijos fermentas, kuris atsuka DNR ir sintetina iRNR grandinę.

Eukariotų pre-iRNR modifikavimo procesas (kepurės, uodegos pridėjimas, splaisingas), paverčiantis ją brandžia iRNR.