Słownik

SI sistemos talpos vienetas. Kūnas turi 1 F talpą, jei jam suteikus 1 C krūvį, potencialas pakinta 1 V.

Pagrindinis dėsnis: indukuota elektrovara yra proporcinga magnetinio srauto kitimo greičiui su minuso ženklu. $\varepsilon = -N \frac{d\Phi}{dt}$.

Dydis (kampas radianais), nusakantis svyruojančio kūno būseną konkrečiu laiko momentu ($\omega t + \varphi_0$).

Bangos fazės pokytis per $\pi$ (arba $\lambda/2$ poslinkis), įvykstantis atspindžio nuo optiškai tankesnės terpės metu.

Laiko arba kampo skirtumas tarp įtampos ir srovės sinusoidžių.

Medžiagos perėjimas iš vienos agregatinės būsenos į kitą. Šio proceso metu medžiagos temperatūra nekinta.

Brėžinys, kuriame pavaizduotos visos į konkretų kūną veikiančios jėgos.

Dalelė, turinti pusinį sukinį (1/2). Fermionai sudaro medžiagą (pvz., elektronai, protonai).

Supaprastintas realybės vaizdas, kuriame atmetamos uždaviniui nereikšmingos detalės (pvz., materialusis taškas, idealiosios dujos, izoliuota sistema), siekiant pritaikyti matematinius dėsnius.

Natūrali aplinkos spinduliuotė, kurią būtina atimti iš matavimų rezultatų.

Reiškinys, kai elektromagnetinė spinduliuotė (šviesa) išmuša elektronus iš medžiagos paviršiaus.

Šviesos (elektromagnetinės sąveikos) dalelė-kvantas, neturinti rimties masės, bet turinti energiją $E=hf$.

Matomasis Saulės paviršius, iš kurio sklinda didžioji dalis šviesos.