Glossar

Žmogaus ar daikto meistriškumas, tobulumas; pastovus sielos gebėjimas pasirinkti teisingą poelgį ir tinkamą jausmų saiką.

Graikiškas terminas, reiškiantis nuomonę ar regimybę; pažinimo lygmuo, paremtas kintančiu jusliniu patyrimu ir neturintis loginio pagrindimo ar patikrinto įrodymo.

Dorybė ir aukso vidurys tarp baimingo bailumo (stokos) ir neapgalvoto nutrūktgalviškumo (pertekliaus).

Epikūrizme – didžiausia vertybė ir patikimiausia apsauga nuo gyvenimo negandų, teikianti saugumą ir nuolatinį džiaugsmą.

Mokslinio tyrimo reikalavimas, kad kitas tyrėjas tokiomis pat sąlygomis gautų identiškus matavimo rezultatus.

Kasdieniai proto, valios ir vaizduotės pratimai (savistaba, skaitymas, meditacija), skirti perkeisti žmogaus suvokimą ir santykį su tikrove.

Tomo Akviniečio principas, kad negali būti dviejų prieštaringų tiesų – tai, kas klaidinga teologijoje, negali būti teisinga filosofijoje.

Kanto samprata, kad žmogus vienu metu priklauso gamtai (yra pavaldus fizikos dėsniams) ir dvasios sričiai (yra laisvas pasirinkti moralės dėsnį).