Glossar

Autochorija – savaiminis išsviedimas. Įsitempusios vaisiaus sąvaros atsiverdamos susisuka ir mechaniškai išsviedžia sėklas. Tikslaus rūšinio nuotolio šiame modelyje neteigiame.

Skysčio pripildyta, spirale susukta struktūra vidinėje ausyje. Joje yra Kortijaus organas su plaukuotosiomis ląstelėmis, kurios garso virpesius paverčia nerviniais impulsais.

Genas, esantis Y chromosomoje (Sex-determining Region Y), kuris nulemia vyriškos lyties vystymąsi.

Atranka, kai palankiausi yra vidutiniai fenotipai, o kraštutinumai šalinami; pasiskirstymas siaurėja.

Kodonas AUG, kuris žymi transliacijos pradžią ir koduoja aminorūgštį metioniną.

Raumeninis vamzdis, jungiantis ryklę su skrandžiu. Pagrindinė funkcija – peristaltikos būdu nustumti maisto kąsnį į skrandį.

Lipidas, kurio struktūros pagrindą sudaro keturi sujungti anglies žiedai (pvz., cholesterolis, testosteronas).

Hidrofobiniai (lipofiliniai) hormonai, sintetinami iš cholesterolio. Pavyzdžiai: lytiniai hormonai (estrogenai, testosteronas), antinksčių žievės hormonai (kortizolis, aldosteronas).

Tolima DNR seka eukariotuose, kuri, prisijungus aktyvatoriui, smarkiai padidina specifinio geno transkripcijos greitį.

Vėjas gali padidinti transpiraciją, sumažindamas drėgną ribinį sluoksnį. Jei vandens netektis viršija tiekimą, žiotelės gali prisiverti ir garavimas sumažėja; tai nėra garantuota vienodos trukmės ar d...

Kodonas (UAA, UAG arba UGA), kuris nekoduoja aminorūgšties ir signalizuoja transliacijos pabaigą.

Paskutinė virškinamojo trakto dalis. Pagrindinės jos funkcijos – vandens ir mineralinių medžiagų įsiurbimas atgal į organizmą ir išmatų formavimas.

Skystas chloroplasto vidinis turinys, supantis tilakoidus. Jame vyksta Kalvino ciklas.

Gyvūnai, turintys stuburą ir kaukolę. Priklauso chordinių tipui. Pavyzdžiai: žuvys, varliagyviai, ropliai, paukščiai, žinduoliai.

Toks mitybos būdas, kai organizmas gauna visas reikalingas maistines medžiagas (baltymus, angliavandenius, riebalus, vitaminus, mineralus) tinkamomis proporcijomis.

Molekulė, kurią veikia fermentas.

ATP sintezės būdas, kai fermentas tiesiogiai perkelia fosfato grupę nuo substrato molekulės ant ADP. Vyksta glikolizėje ir Krebso cikle.

Endozoochorija. Minkštimas vilioja gyvūnus, kurie gali išplatinti gyvybingą sėklą. Kietas kauliuko sluoksnis yra apyvaisio dalis aplink sėklą; ne kiekvienas gyvūnas jį praryja ar išskiria nepažeistą.

Genas, esantis lytinėje chromosomoje (dažniausiai X).

Požymių, kuriuos lemia lytinėse chromosomose esantys genai, paveldėjimo dėsningumai.

Toksiški metalai, tokie kaip švinas (Pb), gyvsidabris (Hg), kadmis (Cd), kurie, patekę į aplinką, kaupiasi organizmuose ir sukelia apsinuodijimus.

Bakterijos padermė, kuri yra atspari daugeliui skirtingų antibiotikų. Tokių bakterijų sukeltas infekcijas yra ypač sunku gydyti.

Labai retas paveldėjimo tipas, kai požymis perduodamas tik iš tėvo visiems sūnums. Dažniausiai susijęs su vyriško vaisingumo genais.

Riebalai (trigliceridai). Gyvūninės kilmės lipidų mišinys, kuriame vyrauja sočiosios riebalų rūgštys, todėl kambario temperatūroje išlieka kietas.

Specifinė ląstelė, kuri turi receptorius tam tikram hormonui ir yra jo veikiama. Kitos ląstelės, neturinčios šių receptorių, į hormoną nereaguoja.

Modelis, aiškinantis, kad plazminė membrana sudaryta iš fosfolipidų dvisluoksnio, kuriame „plaukioja“ baltymai; membrana yra dinamiška ir atrankiai laidi.

Bet kokio rango klasifikacijos vienetas, pvz., rūšis, gentis, šeima, klasė.

Sistematikos dalis, kuri klasifikuoja organizmus į grupes (taksonus) ir suteikia jiems mokslinius pavadinimus.

Membranos savybė „judėti“ ir persitvarkyti. Ją veikia fosfolipidų uodegų sudėtis ir cholesterolio kiekis.

Karščiui atsparus DNR polimerazės fermentas, naudojamas PGR.