Glossar

Pasakojamosios tautosakos žanras, vaizduojantis nepaprastą įvykį arba aiškinantis pasaulio reiškinių kilmę.

Keliaujantis pamokslininkas pasaulietis, populiarus Mažosios Lietuvos liuteronų bendruomenėse. Anskis Šimonis tampa sakytoju, tačiau jo pamaldumas yra veidmainiškas.

Tvirta ir darbšti samdinė Roza, jaunystėje pagimdžiusi nesantuokinį vaiką, išteka už ūkininko ir vėliau įsivaikina savo pačios sūnų, niekam neatskleisdama paslapties. Tai pasakojimas apie **moters sti...

Literatūrinė technika, kuria siekiama atkurti veikėjo minčių, jausmų ir pojūčių tėkmę be griežtos loginės struktūros.

Pasakojimo technika, kuria siekiama kuo tiksliau atkurti veikėjo minčių, jausmų ir prisiminimų tėkmę. Romano stilius artimas šiai technikai, nes Holdeno pasakojimas nuolat šokinėja nuo vienos mint...

Sutartis tarp Baltaragio ir Pinčuko, pasirašyta krauju. Tai faustiško motyvo atmaina – sielos arba brangiausio turto pardavimas už laikiną malonę.

Dievo ir žmonių santykis, apimantis pažadą ir įsipareigojimą. Nojaus istorijoje vaivorykštė yra sandoros ženklas.

Gatvės realistas ir kovotojas. Iš pradžių neišskiriamas su broliu Kolia, vėliau tampa atkakliu išgyventoju. Jo bravūriškas šūksnis „Aš liksiu stoty!“ – tai ir pasidavimas, ir savotiškas maištas. J...

Pirmoji medicininės pagalbos vieta netoli fronto linijos. Dažnai tai buvo perpildyta ir chaotiška vieta, kurioje sužeistieji laukdavo eilėje, o gydytojai, neturėdami priemonių, dažnai galėjo tik a...

Svarbi kūrinio dalis. Sapnuose Kuprelis išgyvena tai, kas neįmanoma realybėje – prarastą laimę, šeimą. Sapnas tampa paguoda ir kančios šaltiniu.

Susigėdo, susidrovėjo. Pvz.: „Nuo jo ironingų juokų susisarmatijau.“

Istorinis periodas Sovietų Sąjungoje (maždaug 1964–1982 m.), pasižymėjęs ekonomine, socialine ir kultūrine stagnacija, ideologinės kontrolės sustiprėjimu po „atlydžio“. Pjesės atmosfera puikiai at...

Jauni, idealistai, autorės bendražygiai. Jie yra tylieji herojai, kurie kartu brenda į „dugną“. Gytis, vėliau tęsiantis darbą, simbolizuoja vilties tąsą. Jų buvimas rodo, kad net ir tamsiausiais l...

Paties žmogaus atliekamas savo psichinių būsenų ir išgyvenimų stebėjimas bei analizė. Tai pagrindinis Liudo Vasario savęs pažinimo būdas.

Graži ir populiari mergina, su kuria Holdenas eina į pasimatymą Niujorke. Ji mėgsta teatrą ir bendrauti, tačiau Holdenui atrodo paviršutiniška ir „apsimetėlė“. Jų pasimatymas baigiasi audringu gin...

Tipas: Viežlybasis būras. Bruožai: Pamaldus, tautiškai susipratęs, piktinasi keiksmais ir bedieviškumu. Įkūnija dorą, dievobaimingą lietuvį.

Dvasinė mokykla, rengianti būsimus kunigus. Romano pirmoje dalyje vaizduojamas griežtas ir uždaras gyvenimas seminarijoje.

Pirmasis romane aprašomas giminės patriarchas, lietuvis bajoras, gyvenantis dvare prie Įsros upės. Įkūnija senąją, išdidžią ir nesulenkiamą lietuvininkų dvasią, puoselėja neapykantą vokiečiams.

Auksaspalvio retriverio veislės šuniukas, kurį tėvas padovanoja Kristoferiui knygos pabaigoje. Sendis simbolizuoja naują pradžią ir tėvo bandymą atkurti pasitikėjimą. Šuo Kristoferiui suteikia dži...

Būsena, kai smegenys gauna per daug informacijos iš pojūčių (garso, vaizdo, lytėjimo) ir nebegali jos apdoroti. Kristoferis tai patiria miniose, triukšmingose vietose (pvz., Londono metro). Tai sukeli...

Vaizdas, turintis platesnę reikšmę. Pradžios knygos dulkės padeda apmąstyti žmogaus ryšį su žeme ir mirtingumą.

Nuoga lemputė simbolizuoja žiaurią tiesą ir realybę. Blanša negali jos pakęsti ir pridengia popieriniu gaubtu, kuris simbolizuoja iliuziją, magiją ir melą, kuriuo ji bando apsisaugoti.

Blanšos kelionė prasideda tramvajumi „Geismas“, o persėsti jai tenka į tramvajų „Kapinės“ (Cemeteries). Tai simbolizuoja jos gyvenimo kelią: geismas ją veda į dvasinę mirtį.

Blanša nuolat maudosi vonioje. Tai jos bandymas apsivalyti nuo praeities nuodėmių, purvo ir kaltės, tačiau šis apsivalymas yra tik laikinas ir paviršutiniškas.

Modernistinė meno srovė, kuriai būdinga užuominomis ir simboliais perteikti sudėtingas dvasines būsenas bei filosofines tiesas.

Tipas: „Mažas žmogus“. Bruožai: Kontoros tarnautojas, pramintas „dvidešimt dviem nelaimėm“. Komiškas ir graudus, nuolat patiriantis nesėkmes. Atspindi gyvenimo absurdą.

Tipas: Nykstanti aristokratija (komiškas variantas). Bruožai: Kaimynas dvarininkas. Amžinas optimistas, nuolat ieškantis, iš ko pasiskolinti, ir tikintis stebuklu, kuris jį išgelbės.

Meninė priemonė, kai susiejami skirtingų jutimų (regos, klausos, uoslės) pojūčiai. Pvz., „mėlyni pavasario rūkai“ – rega ir lytėjimas (vėsa).

Kristoferio mokytoja ir mentorė specialiojoje mokykloje. Ji yra viena iš nedaugelio žmonių, kuriais Kristoferis visiškai pasitiki. Siobenė moko Kristoferį socialinių įgūdžių, padeda jam suprasti e...

Įvykių seka kūrinyje. Paprastai tariant – kas po ko vyksta.