Глосарій

Senojo Šimonio sūnus, vienintelis šeimoje išlikęs po maro. Vokiečių kolonistų išvaromas iš tėvų dvaro. Simbolizuoja tragišką lūžį giminės istorijoje – statuso ir tėviškės praradimą.

Istorinis-etnografinis regionas, apėmęs šiaurės rytinę buvusios Prūsijos karalystės dalį (dab. Kaliningrado sritis ir Klaipėdos kraštas). Pasižymėjo liuteronybe ir stipria vokiečių kultūros įtaka.

Literatūroje dažnas motyvas, vaizduojantis jautrios, dvasiškai turtingos asmenybės (menininko) susidūrimą su žiauria, materialistine ir nesupratinga visuomene.

Jaunos merginos; dažnai reiškia samdines, tarnaites.

Žodis ar posakis, vartojamas perkeltine reikšme. Kristoferis teigia, kad metaforos yra melas, nes jos sako, kad vienas daiktas yra kitas, nors taip nėra. Pavyzdžiui, „širdis plyšta“ jam yra nelogi...

Turtingo ūkininko sūnus, suvedžiojęs ir apleidęs Urtę. Jis simbolizuoja pasiturinčiųjų beširdiškumą ir moralinį supuvimą, abejingumą silpnesniųjų likimui.

Jokūbo sūnus, kuris išsižada savo „būriškos“ kilmės ir išvyksta į Karaliaučių siekti vokiečių valdininko karjeros. Veda vokietę, sūnų pavadina vokišku vardu. Jis įkūnija nutautėjusio lietuvininko...

Paskutinė herojaus ištarta frazė – „Arr-kk-lį, duokk!“ – liudija, kad jo aistra nedingo net mirties akivaizdoje.

Tragiškas lyderis. Nepaprastų gabumų, „puikus premjeras“, strategas ir organizatorius, tačiau gatvės paverstas nusikaltėlių „atamanu“. Jo paveikslas atskleidžia, kaip sistema sunaikina potencialą....

Artimiausias Rimanto draugas, reprezentuojantis verslumą, bet kartu ir paviršutinišką, greito praturtėjimo siekiančią visuomenės dalį.

Miko mintis: „kad taip gerai pajojus ant gero driganto! – galvojo jis. – Tai paskum kad ir numirt“ atspindi esminį kūrinio konfliktą: aistra už mirties kainą.

Vakarinės pamaldos bažnyčioje.

Pasakojimas apie dievus, pasaulio kilmę, žmogaus likimą ir šventą tvarką.

Mitų, dievų, mitinių būtybių ir tikėjimų visuma.

Sakmė apie žmogaus susidūrimą su antgamtine sfera.

Įkūnytas pragmatizmas. Net ir fronte jis kala fizikos dėsnius ir svajoja apie lengvatinius egzaminus. Jo noras gauti mirštančio Kemericho batus – ne žiaurumas, o šaltas, išgyvenimui būtinas racion...

Plati XX a. pradžios meno ir literatūros srovė, atmetusi tradicines formas ir ieškojusi naujų raiškos būdų, gilinusis į žmogaus psichologiją. Šeinius yra vienas lietuvių modernizmo pradininkų.

Veidmainiškos ir melagingos patriotinės propagandos įsikūnijimas. Griežtas, mažo ūgio mokytojas, kuris ilgomis kalbomis apie „tėvynės pareigą“ išsiuntė visą savo klasę į mirtį. Kai pats patenka į...

Tikrasis vardas – Žanas Batistas Poklenas. Vienas žymiausių prancūzų dramaturgų, aktorius, teatro vadovas, klasicizmo epochos „aukštosios komedijos“ kūrėjas.

Garsus tikimybių teorijos uždavinys, kurį Kristoferis aprašo knygoje. Jis parodo, kaip intuicija gali klaidinti, o teisingą atsakymą galima rasti tik pasitelkus logiką. Šis pavyzdys **iliustruoja Kris...

Mergina iš miesto centro, tapusi Rimanto dvasine vadove ir paskatinusi jį domėtis literatūra, menu bei kritiškai vertinti aplinką.

Vieno veikėjo kalba, skirta sau, kitiems veikėjams arba tiesiogiai žiūrovams.

Kūniškų norų, patogumų ar jausmų marinimas, siekiant dvasinio tobulėjimo, itin akcentuojamas dvasinėje seminarijoje.

Viena svarbiausių temų Žemaitės kūryboje. Ji detaliai vaizdavo sunkų moterų likimą, priverstines vedybas, vyrų smurtą, teisių neturėjimą. Kūriniai kaip „Marti“ ar „Topylis“ tapo moterų kančios sim...

Kepurė.

Šlamėti, ošti; niurzgėti, judėti (apie vėjus, kartais apie žmones).

Už scenos nuolat skambanti džiazo muzika „Blue Piano“ atspindi Naujojo Orleano gyvybingumą, aistras ir liūdesį. Ji pabrėžia dramatiškus įvykius.

Polkos melodija „Varsouviana“ skamba tik Blanšos galvoje. Ji primena apie tragišką įvykį – jauno vyro savižudybę, dėl kurios ji jaučiasi kalta. Ši muzika pasigirsta, kai Blanša susiduria su praeit...

Kas sako: Stenlis (X scena). Reikšmė: Šią frazę Stenlis ištaria prieš išprievartaudamas Blanšą. Ji reiškia, kad jų susidūrimas – brutalios jėgos ir trapaus grožio – buvo neišvengiamas nuo pat...

Garsiausias Mopasano romanas (1885 m.), pasakojantis apie ciniško jaunuolio karjerą per moteris Paryžiaus aukštuomenėje.