Глосарій

Procesas, kurio metu po maro į ištuštėjusias Mažosios Lietuvos žemes Prūsijos valdžia masiškai kėlė ateivius iš Vokietijos ir kitų kraštų.

Linksmo turinio pjesė, dažnai pašiepianti žmonių ydas, kuri baigiasi laimingai (pvz., Moljero „Tartiufas“).

Viena populiariausių Žemaitės pjesių, kurioje išjuokiamas godumas, naivumas ir meilės iš išskaičiavimo paieškos. Samdinys Liudvikas vienu metu vilioja tris moteris – našlę ir dvi jos dukteris – si...

Pagal Moljerą – „juoku taisyti papročius“. Komedija turi ne tik linksminti, bet ir atspindėti visuomenės ydas, kad žmonės, pasijuokę iš jų, pasitaisytų.

Poema sudaryta iš keturių dalių („Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“, „Rudenio gėrybės“, „Žiemos rūpesčiai“), atspindinčių gamtos metų ratą.

Sinonimas rėminei kompozicijai. Tai pasakojimo struktūra, kur viena istorija yra įrėminta kitoje.

Konkretus išsigelbėjimo įrankis, kurį pasiūlo Bilietų pardavėjas. Veikėjai jų atsisako, nes jos panaikintų pasiteisinimą, kodėl jie neišlipa. Tai baimės prisiimti atsakomybę simbolis.

Veiksmai ar mintys, kuriuos žmogus naudoja, kad susidorotų su stresu ir baime. Kristoferio kopingumo mechanizmai yra **dejavimas (groaning), matematikos uždavinių sprendimas mintyse, pirštų suglaudima...

Veikėjas intelektualas, skaitantis knygą. Įkūnija nuo realybės atitrūkusį mąstytoją, kurio svajonės apie kūrybą „Baltajame mieste“ yra nevaisingos ir neveda į veiksmą.

Veikėjas, kuriam chaosas naudingas; jis parodo savanaudišką prisitaikymą prie bendros nelaimės.

Turtingas ūkininkas, peršamas jaunikis vienai iš dukterų. Jis yra priešingybė Liudvikui – ne toks iškalbingas, gal kiek nerangus, bet sąžiningas ir patikimas. Jo pasirodymas sukuria komiškų situac...

Romane Gorijo dažnai vadinamas „Tėvystės Kristumi“. Kaip Kristus prisiėmė žmonijos nuodėmes, taip Gorijo prisiima visas dukterų skolas ir nelaimes, aukodamas savo kūną ir orumą. Tačiau ši auka yra tra...

Penkiolikmetis romano pasakotojas ir pagrindinis veikėjas. Jis yra matematikos genijus, bet turi autizmo spektro sutrikimą. Pasaulį suvokia per logikos ir faktų prizmę, jam sunku suprasti emocijas...

Tipas: Viežlybasis būras. Bruožai: Dosnus, darbštus, sumanus ūkininkas, pasiekęs gerovę savo darbu. Vaišingas, teisingas samdiniams. Jo vestuvės yra tradicinės kaimo šventės pavyzdys.

Jokūbo sūnus, Mikėlio brolis. Priešingai nei brolis, jis lieka ištikimas žemei ir paveldi ūkį. Po dėdės Anskio sukelto gaisro jo gyvenimas tampa nuolatine kova su skurdu.

Aprašymas: Juodaodis arklininkas, gyvenantis atskirai nuo kitų dėl rasinės segregacijos. Jis kenčia nuo fizinio skausmo (iškrypęs stuburas) ir gilios vienatvės. Jis protingas, bet ciniškas. **Vaid...

Kūrinys išreiškia idėją, kad siekis peržengti ribas ir troškimas patirti absoliučią laisvę kaimo žmogui gali būti įmanomas tik mirties akivaizdoje.

Autorius poemos neišspausdino. Pirmą kartą ji išleista tik 1818 metais Karaliaučiuje. Spaudai parengė ir pavadinimą „Metai“ suteikė Liudvikas Rėza.

Novelė priklauso ankstyvajai Cvirkos kūrybai, išleista 1930 m. novelių rinkinyje „Saulėlydis Nykos valsčiuje“.

Ne tik Mažosios Lietuvos būrų gyvenimo paveikslas, bet ir gilių apmąstymų apie žmogaus vietą pasaulyje, jo pareigas, moralines vertybes ir santykį su gamta kupinas tekstas.

Gudriai, apdairiai. Pvz.: „Bet lakštingala, dar ikšiol kytriai pasislėpus“

Turtinga našlė, ūkio šeimininkė. Ji yra praktiška, bet kartu ir naivi, patikli meilės reikaluose. Svajoja apie jauną vyrą ir tiki Liudviko meilikavimais.

Jauna aristokratė pabėga su mylimu kareiviu į Korsiką ir ten nugyvena ilgą, sunkų, bet laimingą gyvenimą. Tai viena iš nedaugelio Mopasano novelių, teigianti, kad tikra meilė gali atnešti laimę.

Gyvenimas be iliuzijos, kad pasaulis privalo suteikti aiškią, iš anksto duotą prasmę.

Žirgas (ypač Veiverio treigis) ir veržlus jojimas simbolizuoja laisvę, nepriklausomybę, stichiją ir išsivadavimą iš kasdienės piemenuko rutinos.

Berno laisvūno veiksmai valdomi ne proto, o staigių impulsų ir aistros. Miko sprendimas joti yra visiškai iracionalus.

Po išoriniu veržlumu slypi vidinis trapumas. Susidūręs su neįveikiama gamtos jėga, Mikas fiziškai palūžta, o jo tragedija tampa neišvengiama.

Sąvoka, apibūdinanti dešimtojo dešimtmečio Lietuvos ekonominį chaosą, pasižymėjusį smulkia prekyba, spekuliacija ir įstatymų nepaisymu.

Institucinio smurto įsikūnijimas. Atvykusios ne padėti, o „likviduoti“, jos tampa absurdo teatro režisierėmis. Jų klausimai („gal jums čia valgyt neduoda?“), priekabės dėl formalių smulkmenų (kvad...

Neformali studentų teatro grupė Vilniaus dailės institute, kurios nariai buvo A. Ambrasas ir R. Midvikis. Šiame teatre įvyko pjesės „Duobė“ premjera. Tai buvo **laisvos minties ir meninio pasipriešini...