Glossário de termos

Žemaitei būdingas ramus, objektyvus, išsamus pasakojimo būdas. Ji neskuba vertinti, o leidžia veikėjams ir įvykiams kalbėti patiems už save. Pasakojimas dažnai praturtintas ironija ir komiškais el...

Genų sąveika, kai vieno geno (epistatinio) aleliai slopina kito geno (hipostatinio) alelių raišką.

Graikiškas terminas, reiškiantis tikrą, pagrįstą ir patikrintą žinojimą; pažinimo lygmuo, pasiekiamas proto pastanga mąstant amžinas ir nekintančias esmes.

Filosofinė nuostata, pagrįsta sąžiningu savo žinių ribų pripažinimu ir atvirumu galimybei, kad ginama pozicija gali būti klaidinga.

Filosofijos šaka (pažinimo teorija), tirianti žinių kilmę, jų patikimumo kriterijus, tiesos prigimtį ir žmogaus pažintinius gebėjimus.

Audinys, sudarytas iš tankiai susiglaudusių ląstelių, dengiantis kūno ir organų paviršius bei išklojantis kūno ertmes. Atlieka apsauginę, sekrecijos, absorbcijos ir jutimo funkcijas.

Vaizdingas daikto ar reiškinio apibūdinimas, pavyzdžiui, aksominė tyla. Ne kiekvienas būdvardis savaime tampa meniniu epitetu.

Sąmoningas sprendimo susilaikymas ir proto tyla, kai atsisakoma dogmatiškai teigti ar neigti, atvedanti į sielos ataraksiją.

Renesanso humanistas; siejamas su humanizmo, krikščioniškos reformos ir Europos kultūros raida.

Ankstyvųjų naujųjų laikų autorius; programoje siejamas su baltų religijos ir mitologijos šaltiniais.

Abstrakti, geometrinė sąvoka, apibūdinanti trijų dimensijų plotą, kuriame egzistuoja objektai ir reiškiniai. Geografijoje erdvė yra analizės objektas, tiriant objektų **išsidėstymą, atstumus, tank...

Geografinių duomenų tyrimo metodų visuma, siekiant atskleisti erdvinius dėsningumus, ryšius ir tendencijas. Apima tankio, pasiskirstymo, artumo, pasiekiamumo ir kitų erdvinių savybių tyrimą.

Procesas, kurio metu idėja, inovacija, reiškinys ar liga plinta erdvėje iš savo kilmės centro. Gali būti plėtimosi (plinta į naujas teritorijas, bet lieka ir kilmės vietoje) arba persikėlimo (išny...

Gamybos proceso geografinis išskaidymas į atskirus etapus, kurie atliekami skirtingose pasaulio vietose, siekiant optimizuoti kaštus ir efektyvumą.

Principas, tiriantis ir siekiantis teisingo ir nešališko išteklių, paslaugų ir galimybių pasiskirstymo geografinėje erdvėje, atsižvelgiant į socialines, ekonomines ir etnines grupes.

Įtakingas Vokietijos generolas, formavęs Oberosto politiką ir siekęs susieti Lietuvą glaudžiais politiniais, kariniais bei ekonominiais ryšiais su Vokietija.

Raudonieji, abipus įgaubto disko formos forminiai elementai, neturintys branduolio. Juose esantis hemoglobinas perneša deguonį.

Žinduolio raudonasis kraujo kūnelis. Abipus įgaubtas diskas turi didelį santykinį paviršių ir trumpą dujų difuzijos kelią; branduolio nėra. Hemoglobinas perneša deguonį.

Branduolio nebuvimas subrendusiame žmogaus eritrocite atlaisvina vietos hemoglobinui deguonies pernašai, o abipus įgaubto disko forma padidina paviršiaus ir tūrio santykį bei sutrumpina dujų difuzijos...

Lietuvos ministras pirmininkas, suvaidinęs lemiamą vaidmenį organizuojant 1923 m. Klaipėdos sukilimą ir vėlesnėse derybose dėl krašto prijungimo prie Lietuvos.

Sudūlėjusios uolienų medžiagos paėmimas ir pernešimas vandens, vėjo, ledo ar sunkio jėgos.

Dabartį arba įprastą veiksmą nusakantis laikas.

Religinė ar filosofinė teorija apie paskutiniuosius laikus, pasaulio pabaigą, Paskutinį teismą ir galutinį žmonijos likimą.

Laisvos formos rašinys, kuriame autorius dalijasi savo asmeniniais apmąstymais ir įžvalgomis.

Pradinis kūrinio bandymas, kurį dar galima keisti.

Filosofinis klausimas „Kas yra...?“, nukreiptas į tikrąją reiškinio prigimtį ir vidinę prasmę, o ne vien į jo išorines funkcijas ar atsiradimo mechanizmą.

Duomenys, kurių vartotojui reikia pagrįstam sprendimui, pavyzdžiui, visa kaina.

Ekonominės savitarpio pagalbos taryba – 1949 m. įkurta organizacija, vienijusi SSRS ir Rytų bloko šalis. Tai buvo atsakas į Maršalo planą, siekiant integruoti Rytų Europos ūkius į sovietinę sistemą.

Ribosomos sritis, iš kurios išeina „tuščia“ tRNR, atidavusi savo aminorūgštį.

George'o Berkeley principas (lot. „būti – tai būti suvokiamam“), reiškiantis, kad daikto egzistavimas yra tapatus jo buvimui kieno nors patyrimo turiniu.