Słownik

Tirpalas, kuriame ištirpusių medžiagų koncentracija yra didesnė nei ląstelės citozolyje. Ląstelė tokiame tirpale traukiasi.

Apsinuodijimas vitaminais, atsirandantis dėl per didelio jų vartojimo. Būdingas riebaluose tirpiems vitaminams (A, D, E, K), nes jie kaupiasi organizme.

Posmegeninė liauka: priekinėje dalyje gaminamas LH skatina ovuliaciją ir geltonkūnio veiklą kiaušidėse, testosterono gamybą sėklidėse; FSH skatina folikulų brendimą ir estrogenų gamybą bei dalyvauja s...

Pagrindinė vidaus sekrecijos liauka, esanti smegenyse, gaminanti hormonus FSH ir LH, kurie reguliuoja lytinių liaukų veiklą.

Endokrininės liaukos veiklos sutrikimas, kai ji gamina ir išskiria per mažai hormonų.

Tirpalas, kuriame ištirpusių medžiagų koncentracija yra mažesnė nei ląstelės citozolyje. Ląstelė tokiame tirpale brinksta.

Būklė, kai organizmui trūksta tam tikro vitamino. Sukelia specifinius sveikatos sutrikimus, tačiau jie nėra tokie sunkūs kaip avitaminozės atveju.

Cheminė medžiaga, kurią alerginės reakcijos metu išskiria putliosios ląstelės. Būtent histaminas sukelia daugumą alergijos simptomų: **kraujagyslių išsiplėtimą (paraudimą), gleivių gamybą (slogą), nie...

Biologijos mokslo šaka, tirianti audinių sandarą ir funkcijas.

Baltymai, aplink kuriuos apsivynioja DNR grandinė, sudarydama kompaktišką chromosomos struktūrą.

Cheminė modifikacija, kuri atpalaiduoja chromatino struktūrą ir skatina genų transkripciją.

Gebėjimas palaikyti stabilią vidinę organizmo aplinką, nepaisant išorės pokyčių. Tai tarsi vidinis termostatas. Pavyzdžiui, žmogaus kūnas palaiko pastovią maždaug 36,6 °C temperatūrą, reguliuo...

Lytis, gaminanti vieno tipo gametas pagal lytines chromosomas (pvz., žmogaus moteris (XX) gamina tik kiaušialąstes su X chromosoma).

Vienodos formos, dydžio ir tuos pačius požymius lemiančius genus turinčios chromosomos, sudarančios porą. Viena paveldėta iš tėvo, kita – iš motinos.

Panašios sandaros organai ar jų dalys skirtingose rūšyse, paveldėtos iš bendra protėvio, bet galinčios atlikti skirtingas funkcijas (pvz., žmogaus ranka, šikšnosparnio sparnas, banginio pelekas).

Organai, turintys bendrą evoliucinę kilmę ir panašią sandarą, bet galintys atlikti skirtingas funkcijas. Pavyzdys: žmogaus ranka, šikšnosparnio sparnas ir banginio pelekas.

Organizmas (ląstelė), turintis du vienodus tam tikro geno alelius (pvz., AA arba aa). Tokie organizmai yra genetiškai gryni pagal tiriamą požymį ir gamina tik vieno tipo gametas.

Homozigota turi du vienodus alelius (pvz., AA arba aa). Ji yra „grynakraujė“ pagal šį požymį. Heterozigota turi du skirtingus alelius (pvz., Aa). Ji yra hibridas.

Individas, turintis du vienodus alelius tam tikram požymiui (pvz., AA arba aa).

Biologiškai aktyvi cheminė medžiaga, kurią gamina endokrininės liaukos ir kuri per kraują perduoda signalus ląstelėms taikiniams.

Pagumburio-hipofizės-lytinių liaukų ašis – hormoninės kontrolės grandinė, reguliuojanti lytinį brendimą ir dauginimosi funkcijas.

Specifinis atsakas, kuriame aktyvinti B limfocitai dauginasi, o dalis jų virsta plazminėmis ląstelėmis. Jų išskirti antikūnai jungiasi prie atitinkamų antigenų organizmo skysčiuose.

Organų ir jų sistemų veiklos reguliavimas per organizmo skysčius (kraują, limfą) sklindančiomis chemiškomis medžiagomis (hormonais).

Reprodukcinės izoliacijos mechanizmai, veikiantys prieš zigotos susidarymą. Jie apima poravimosi išvengimą arba nesėkmingą apvaisinimą.

Ilgesnė kilpa, siekianti gilesnę inksto šerdį, kartu su kitomis inksto savybėmis susijusi su didesniu gebėjimu koncentruoti šlapimą. Dykumos graužikų Dipodomys pavyzdys parodo vandens taupymą, kai sur...

Alkoholis yra viena pagrindinių ūminio ir lėtinio pankreatito priežasčių. Tai skausminga ir pavojinga būklė, sutrikdanti virškinimą ir insulino gamybą.

Pirmoji, greita gynybos linija, veikianti prieš platų patogenų spektrą. Ji neturi atminties. Apima fizinius barjerus, fagocitus, uždegimą.

Antroji gynybos linija, kuri yra lėtesnė, bet labai specifiška konkrečiam antigenui ir pasižymi imunine atmintimi.

Organizmo savybės, atsiradusios per jo gyvenimą dėl aplinkos poveikio ar paties organizmo pastangų (pvz., raumenys, randai). Šie požymiai paprastai nėra paveldimi.

Susitraukia diafragma ir išoriniai tarpšonkauliniai raumenys. Krūtinės bei plaučių tūris didėja, alveolių slėgis trumpam tampa mažesnis už atmosferos ir oras teka vidun.