Glossary

Pasitenkinti, užtekti (pačiam sau).

Prasidėjus Vokietijos–SSRS karui 1941 m., pasitraukė į Sovietų Sąjungos gilumą (Almata, Maskva), kur toliau rašė propagandą.

Kristoferis yra patikimas faktų atžvilgiu, nes jis nemoka meluoti ir turi fenomenalią atmintį. Tačiau jis yra nepatikimas emocijų ir socialinių situacijų interpretavimo atžvilgiu, nes jų nesup...

Tradicinis visuomenės ar šeimos modelis, paremtas vyresniųjų autoritetu, vyro viršenybe ir griežtu šeimos ryšių bei tradicijų laikymusi.

Kūrinio veiksmo vieta, mitologizuota erdvė. Čia telpa kalnai, ežerai, pelkės, malūnas – visas pasaulio modelis, kuriame grumiasi gėris ir blogis.

Pasakotojas ir romano siela. Jis – tai visa „prarastoji karta“ viename asmenyje. Iš pradžių jautrus, poetiškas jaunuolis, svajojantis apie ateitį, kare jis priverstas tapti kietu, pragmatišku ir a...

Pavadinimas yra citata iš Arturo Konano Doilio apsakymo apie Šerloką Holmsą „Sidabras“ (Silver Blaze), kurioje Holmsas atkreipia dėmesį į tai, kad šuo naktį nelojo – tai ir buvo svarbiausias įkaltis...

Frazė „Mano vardas yra Marytė“ simbolizuoja tapatybės praradimą ir transformaciją. Vokiečių mergaitė Renatė, norėdama išgyventi ir pritapti Lietuvoje, turi išsižadėti savo vardo, kilmės ir tapti l...

Tipas: Nenaudėlis būras. Bruožai: Nusigyvenęs, nevalyvas būras, kurio troba apleista. Simbolizuoja visišką apsileidimą ir skurdą.

Visiško emocinio, fizinio ir protinio išsekimo būsena, kylanti dėl ilgalaikio streso, ypač dirbant su žmonėmis. Pavyzdys: Autorės liga ir sprendimas atsitraukti yra akivaizdus perdegimo sindromo p...

Neįprastas daiktų ar gamtos reiškinių suasmeninimas, suteikiant jiems žmogiškų savybių. Eilėraštyje „Tu nubusi“ vėjai „kalba“, o beržai „rankas ties“, taip sukuriant gyvos, aktyvios gamtos įspūdį.

Pasaulėžiūra, neigianti gyvenimo prasmę ir progresą. Mopasano kūryboje tai reiškiasi per mintį, kad pasaulį valdo aklos, nepažinios jėgos, o žmonės pasmerkti vienatvei.

Tipas: Inteligentija, idėjų žmogus. Bruožai: „Amžinas studentas“. Idealistas, kalbantis apie pažangą ir šviesią ateitį, bet pats nepraktiškas ir neveiklus. Atspindi to meto inteligenti...

Vasario draugas iš seminarijos, literatūros kritikas. Jis simbolizuoja drąsų, bekompromisį menininką, kuris anksti pasirenka kūrybos kelią ir atmeta kunigystę.

Vyresnioji Kyverienės dukra. Ji yra labiau pasitikinti savimi, „drūtesnė“. Aktyviai konkuruoja su motina ir seserimi dėl Liudviko dėmesio, tiki, kad būtent ji taps jo žmona.

Pats svarbiausias žodis Holdeno žodyne. Taip jis apibūdina beveik visus suaugusiuosius ir institucijas, kurias laiko netikromis, nenuoširdžiomis ir veidmainiškomis. Apsimetėlis jam yra tas, kuris...

Šiaulių miesto dalis, romane vaizduojama kaip specifinės subkultūros, darbininkų ir smulkių nusikaltėlių erdvė, kurioje galioja jėgos kultas.

Didelę įtaką kūrybai darė pietizmas – religinis judėjimas, pabrėžęs asmeninį pamaldumą, darbštumą, kuklumą, saikingumą ir pasitenkinimą Dievo duota dalia.

Malūno mechanizmo dalis, pro kurią byra sumalti miltai į maišą.

Sąmoningas įstatymo ar įsakymo pažeidimas dėl moralinio principo. Ši šiuolaikinė sąvoka padeda aptarti Antigonės poelgį, tačiau jos veiksmą pirmiausia grindžia šeimos ir dievų pareiga.

Paudruvės pelkių velnias. Iš pradžių vaizduojamas kaip tingus ir nevykęs, vėliau tampa klastingu ir kerštingu Baltaragio priešu, įsimylėjusiu Jurgą.

Pasirašė deklaraciją, kuria žymiųjų ponų žemė paskelbta visos liaudies nuosavybe (valstybės nuosavybe).

Natūralieji skaičiai, didesni nei 1, kurie dalijasi tik iš savęs ir iš vieneto (pvz., 2, 3, 5, 7, 11). Kristoferiui jie simbolizuoja tvarką ir logiką. Jis jaučiasi saugus, kai galvoja apie juos. R...

1904 m. sausio 17 d. Maskvos dailės teatre (MDT). Režisierius – Konstantinas Stanislavskis. Ši data sutapo su Čechovo 44-uoju gimtadieniu.

Pasakojimo būdas, kai įvykiai dėstomi veikėjo vardu („aš“), leidžiantis skaitytojui tiesiogiai pažinti jo jausmus ir mintis.

Tarnaitė, taupydama pinigus, atsisako maitinti jai patikėtą šunelį Pjero ir įmeta jį į šulinį. Tai žiaurus pasakojimas apie šykštumą, atsakomybę ir sąžinės graužatį.

Bendras pavadinimas bet kokiam kūriniui, skirtam vaidinti teatre.

Kūrinys išlieka aktualus, nes veidmainystė, manipuliacija ir aklas tikėjimas autoritetais yra amžinos žmogiškosios ydos, būdingos visų laikų visuomenėms.

Pjesė baigiasi tuo, kad šeima išvyksta iš namų, girdisi kirvių smūgiai, kuriais kertamas vyšnių sodas, o apleistame dvare lieka užmirštas senas tarnas Firsas. Tai simbolizuoja visišką senojo gyven...

Psichologinis romanas (1888 m.), kurio įžanga yra svarbus Mopasano estetinių pažiūrų manifestas.