Glossar

Mitinis veikėjas, Camus esė tapęs absurdo herojaus simboliu: jis žino savo darbo bergždumą, bet išsaugo sąmoningumą.

A. Camus esė, kurioje Sizifas, pasmerktas amžinai ridenti akmenį į kalną, tampa absurdo herojaus simboliu. Jo maištas ir laimė slypi sąmoningame savo likimo beprasmybės priėmime ir paniekoje dieva...

Už vaidinimo erdvės stovėjęs pastatas ar scenos statinys; jo durys galėjo žymėti rūmų įėjimą. Senųjų teatrų įranga laikui bėgant keitėsi.

Rūkytas mėsos gaminys.

Rankogaliai, marškinių rankovės dalis ties riešu.

Tvartas, kluonas, daržinė.

Šykštus, menkas (apie kiekį).

Aprašymas: Vyriausiasis mulų varovas, rančos „princas“. Jis yra išmintingas, ramus, įgudęs ir visų gerbiamas. Jo autoritetas kyla ne iš jėgos, o iš kompetencijos ir orumo. Vaidmuo: Slimas yra...

Tipas: Nenaudėlis būras (įkūnija ydas). Bruožai: Įkūnytas tinginys, „tinginystės filosofas“, įrodinėjantis darbo žalą ir tingėjimo privalumus. Pričkaus vadinamas „šūdvabaliu“.

Herojaus būsena, kai jis dėl savo fizinės išvaizdos (kupros) ar jautrumo jaučiasi atstumtas, nesuprastas visuomenės.

Kūrybos bruožas, kai kritikuojama visuomenės santvarka, neteisybė, turtinė nelygybė, valdžios ar dvasininkijos piktnaudžiavimas. Žemaitė kritikavo dvarininkų ir valstiečių santykius, vyrų despotiz...

Justeino Gaarderio knyga apie filosofijos istoriją, kuri romane padeda Rimantui suprasti stoikų ramybę ir gyvenimo dėsnius.

Veikimas kartu su kitais ir dėl kitų, kai bendra nelaimė neleidžia likti tik stebėtoju.

Griežtos formos eilėraštis, sudarytas iš 14 eilučių (pvz., V. Šekspyro kūryboje).

Batai (skolinys).

Carinės Rusijos valdžios 1864–1904 m. vykdytas draudimas spausdinti, įvežti ir platinti lietuviškus leidinius lotyniškomis raidėmis. Romano veiksmas vyksta po šio laikotarpio, bet jo dvasia dar juntam...

Būrio širdis ir protas. Apie 40 metų amžiaus batsiuvys, turintis neįtikėtiną šeštąjį pojūtį išgyvenimui. Jis moka rasti maisto, numatyti apšaudymą ir, svarbiausia, suprasti jaunų kareivių sielas....

Choro giesmė tarp dialoginių tragedijos dalių. Ji sustabdo veiksmą ir leidžia apmąstyti jo prasmę.

Blanšos sesuo ir Stenlio žmona. Ji yra tarsi tiltas tarp dviejų pasaulių – myli ir seserį, ir vyrą, tačiau galiausiai pasirenka Stenlio pasaulį.

Blanšos svainis, lenkų imigrantų palikuonis, fizinės jėgos ir primityvių instinktų įsikūnijimas. Jis atstovauja žiauriai, bet gyvybingai realybei.

Novelė vaizduoja žmogaus ir gamtos stichijos susidūrimą. Nesuvaldomas žirgas simbolizuoja pirmapradę jėgą, prieš kurią žmogus yra trapus.

Siužetas primena liaudies baladę – tragiška, paslaptinga istorija, kurioje aistrų valdomas herojus provokuoja likimą, o lemtis yra neišvengiama.

Kūrinys pasižymi ekspresionistine poetika. Tai pasireiškia per subjektyvų pasaulio matymą, hiperbolizuotus, dinamiškus vaizdus ir vidinės įtampos perteikimą.

Dvasinė stiprybė, gebėjimas oriai ištverti kančią ir likimo smūgius. Kuprelis, nors ir palūžta, galiausiai atranda savyje jėgų gyventi toliau, priimdamas savo skausmą.

Kūrinio skyriai numeruojami pirminiais skaičiais (2, 3, 5, 7, 11...), nes Kristoferiui patinka pirminiai skaičiai. Pasakojimas dažnai pertraukiamas Kristoferio apmąstymais apie matematiką, fiziką,...

Troba, gyvenamasis namas.

Pasakojimo būdas, kai įvykiai ir pasaulis vaizduojami per vieno veikėjo jausmų, minčių ir patirties prizmę. Viskas, ką sužinome apie Gundę, yra Kuprelio subjektyvus matymas.

Svarbiausias A. Čechovo dramaturgijos principas. Tai paslėpta, neišsakyta mintis ar jausmas, slypintis po personažų žodžiais. Tikroji drama vyksta ne dialoguose, o pauzėse, nutylėjimuose, gestuose...

Po dešimties metų, praleistų nelaisvėje, į namus grįžta jūreivis ir randa savo žmoną ištekėjusią už kito, auginančią vaikus. Tai subtili psichologinė drama apie **prarastą gyvenimą ir susitaikymą su l...

Pagrindinė romano tema. Holdenas jaučiasi atskirtas nuo visuomenės, šeimos, bendraamžių. Jis nesugeba arba nenori pritapti, todėl nuolat jaučiasi vienišas ir nesuprastas.