Glossar

Grįžtamasis esterio skilimas veikiant vandeniui ir rūgštiniam katalizatoriui (H⁺), kurio metu susidaro laisva karboksirūgštis ir alkoholis.

Medžiaga (pvz., H⁺ jonai iš koncentruotos H₂SO₄), kuri pagreitina esterifikacijos pusiausvyros nusistovėjimą, bet pati reakcijoje nesusinaudoja.

Bematis dviejų dujų tankių santykis D(A/B)=ρA/ρB. Kai abi dujos lyginamos tuo pačiu T ir p ir taikomas idealiųjų dujų modelis, jis lygus jų molinių masių santykiui MA/MB.

Struktūros vaizdavimo būdas, kuriuo C simboliai linijų galuose ir kampuose bei prie C prisijungę H paprastai praleidžiami.

Vienapakopis bimolekulinis nukleofilinis pakaitas, kurio metu naujas ryšys formuojasi tuo pačiu metu, kai trūksta ryšys su išeinančiąja grupe.

Angliavandeniliai, kurių molekulėse nėra C–C kartotinių ryšių: tarp C atomų yra tik viengubieji σ ryšiai. Jiems priklauso acikliniai alkanai ir cikloalkanai. Metanas taip pat yra sotusis alkanas, nors...

Angliavandenilis, kurio anglies atomai nesujungti dvigubaisiais ar trigubaisiais ryšiais. Alkanai yra acikliniai sotieji angliavandeniliai; sočiųjų žiedinių junginių yra ir tarp cikloalkanų. Metanas t...

Užrašas a×10ⁿ, kuriame teigiamam skaičiui 1≤a<10, o n yra sveikasis skaičius. Pavyzdžiui, 0,00450=4,50×10⁻³.

Skaičiai prieš formules išlygintoje reakcijos lygtyje. Jie rodo dalelių ar medžiagos kiekių santykį; paprastai užrašomi mažiausiais sveikaisiais skaičiais.

Aromatinis angliavandenilis, turintis benzeno žiedą ir atskirą reaktingą alkeninę dvigubąją C=C jungtį šoninėje grandinėje.

Atomų jungimosi tvarkos ir ryšių kartotinumo užrašas. Sutrumpintame užraše atomai sugrupuojami, pavyzdžiui, $CH_3-CH_3$.

Junginiai, turintys tą pačią molekulinę formulę, bet skirtingą atomų jungimosi tvarką, pavyzdžiui, butanas ir 2-metilpropanas.

Masės ir užimamo tūrio santykis ρ=m/V. Vienetai, pavyzdžiui, kg/m³, g/mL arba g/L; tankis priklauso ir nuo sąlygų.

Struktūrinės izomerijos rūšis, kai tą pačią suminę molekulinę formulę turinčios medžiagos turi skirtingas funkcines grupes ir priklauso skirtingoms junginių klasėms.

Junginiai, turintys vienodą molekulinę formulę, tačiau skirtingas funkcines grupes ir priklausantys skirtingoms junginių klasėms.

Sąveika tarp atskirų molekulių. Tarpmolekulinė trauka turi įtakos agregatinei būsenai, virimo ir lydymosi temperatūroms bei tirpumui; savybes veikia ir kiti sandaros bei aplinkos veiksniai.

Temperatūros kitimas kylant kolona: apačioje karščiau, viršuje vėsiau. Šis skirtumas padeda skirtingo lakumo frakcijas atskirti skirtingame aukštyje; kitimas nebūtinai tolygus.

Azoto oksidai, susidarantys aukštos temperatūros degimo zonoje iš oro N2 ir O2. Jiems susidaryti nebūtina, kad kure būtų azoto; kiekį veikia temperatūra, deguonies kiekis ir dujų buvimo degimo zonoje...

Cheminės reakcijos lygtis, kurioje nurodytos visų medžiagų agregatinės būsenos ir reakcijos šiluminis efektas – entalpijos pokytis.

Nešakota atvira C atomų grandinė. Šis terminas nusako jungimosi tvarką, o ne reikalavimą visiems atomams gulėti vienoje geometrinėje tiesėje.

Amoniakinis sidabro(I) tirpalas, kuriame yra kompleksinių [Ag(NH₃)₂]⁺ jonų; mokykloje vadinamas sidabro(I) oksido amoniakiniu tirpalu. Metano rūgštis jį redukuoja iki metalinio sidabro.

Alkoholis, kurio hidroksigrupę turintis anglies atomas yra tiesiogiai susijungęs su trimis kitais anglies atomais. Švelniomis sąlygomis nesioksiduoja, nes funkcinis anglies atomas neturi vandenilio at...

Amoniako darinys, kuriame visi trys vandenilio atomai pakeisti angliavandenilių grupėmis (bendra formulė R3N).

Kovalentinis ryšys, kuriame atomų porą sieja trys bendros elektronų poros; ryšio tvarka 3.

Įrenginys, kuriame mažinamos trijų teršalų grupių – CO, nesudegusių angliavandenilių ir NOx – emisijos. Vyksta oksidacijos bei redukcijos reakcijos; veiksmingumui svarbūs įšilimas ir kontroliuojamas o...

Mišinio tūrio sumažėjimas, palyginti su pradinių skysčių tūrių suma tomis pačiomis sąlygomis. Jis susijęs su pakitusiomis tarpmolekulinėmis sąveikomis ir dalelių išsidėstymu; masė uždaroje sistemoje i...

Cheminiams ryšiams svarbūs išorinio sluoksnio elektronai. Pagrindinės būsenos C atome tai keturi $2s^2 2p^2$ elektronai.

Atomas, šioje pamokoje O arba N, turintis vandeniliniam ryšiui prieinamą laisvąją elektronų porą. Vien atomo buvimo nepakanka: protonuotas –NH3+ azotas tokios poros neturi ir akceptoriumi nėra.

C atomų skeletas, kuriame bent vienas C susijungęs su trimis arba keturiais kitais C atomais.

Prie α anglies prijungtas pakaitas R. Jo sandara padeda aiškinti poliškumą, sąveiką su vandeniu ir rūgštines/bazines savybes; tirpumą lemia ir kiti veiksniai.