Глосарій

Vaizdas, turintis platesnę reikšmę. Pradžios knygos dulkės padeda apmąstyti žmogaus ryšį su žeme ir mirtingumą.

Nuoga lemputė simbolizuoja žiaurią tiesą ir realybę. Blanša negali jos pakęsti ir pridengia popieriniu gaubtu, kuris simbolizuoja iliuziją, magiją ir melą, kuriuo ji bando apsisaugoti.

Blanšos kelionė prasideda tramvajumi „Geismas“, o persėsti jai tenka į tramvajų „Kapinės“ (Cemeteries). Tai simbolizuoja jos gyvenimo kelią: geismas ją veda į dvasinę mirtį.

Blanša nuolat maudosi vonioje. Tai jos bandymas apsivalyti nuo praeities nuodėmių, purvo ir kaltės, tačiau šis apsivalymas yra tik laikinas ir paviršutiniškas.

Modernistinė meno srovė, kuriai būdinga užuominomis ir simboliais perteikti sudėtingas dvasines būsenas bei filosofines tiesas.

Tipas: „Mažas žmogus“. Bruožai: Kontoros tarnautojas, pramintas „dvidešimt dviem nelaimėm“. Komiškas ir graudus, nuolat patiriantis nesėkmes. Atspindi gyvenimo absurdą.

Tipas: Nykstanti aristokratija (komiškas variantas). Bruožai: Kaimynas dvarininkas. Amžinas optimistas, nuolat ieškantis, iš ko pasiskolinti, ir tikintis stebuklu, kuris jį išgelbės.

Meninė priemonė, kai susiejami skirtingų jutimų (regos, klausos, uoslės) pojūčiai. Pvz., „mėlyni pavasario rūkai“ – rega ir lytėjimas (vėsa).

Kristoferio mokytoja ir mentorė specialiojoje mokykloje. Ji yra viena iš nedaugelio žmonių, kuriais Kristoferis visiškai pasitiki. Siobenė moko Kristoferį socialinių įgūdžių, padeda jam suprasti e...

Įvykių seka kūrinyje. Paprastai tariant – kas po ko vyksta.

Mitinis veikėjas, Camus esė tapęs absurdo herojaus simboliu: jis žino savo darbo bergždumą, bet išsaugo sąmoningumą.

A. Camus esė, kurioje Sizifas, pasmerktas amžinai ridenti akmenį į kalną, tampa absurdo herojaus simboliu. Jo maištas ir laimė slypi sąmoningame savo likimo beprasmybės priėmime ir paniekoje dieva...

Už vaidinimo erdvės stovėjęs pastatas ar scenos statinys; jo durys galėjo žymėti rūmų įėjimą. Senųjų teatrų įranga laikui bėgant keitėsi.

Rūkytas mėsos gaminys.

Rankogaliai, marškinių rankovės dalis ties riešu.

Tvartas, kluonas, daržinė.

Šykštus, menkas (apie kiekį).

Aprašymas: Vyriausiasis mulų varovas, rančos „princas“. Jis yra išmintingas, ramus, įgudęs ir visų gerbiamas. Jo autoritetas kyla ne iš jėgos, o iš kompetencijos ir orumo. Vaidmuo: Slimas yra...

Tipas: Nenaudėlis būras (įkūnija ydas). Bruožai: Įkūnytas tinginys, „tinginystės filosofas“, įrodinėjantis darbo žalą ir tingėjimo privalumus. Pričkaus vadinamas „šūdvabaliu“.

Herojaus būsena, kai jis dėl savo fizinės išvaizdos (kupros) ar jautrumo jaučiasi atstumtas, nesuprastas visuomenės.

Kūrybos bruožas, kai kritikuojama visuomenės santvarka, neteisybė, turtinė nelygybė, valdžios ar dvasininkijos piktnaudžiavimas. Žemaitė kritikavo dvarininkų ir valstiečių santykius, vyrų despotiz...

Justeino Gaarderio knyga apie filosofijos istoriją, kuri romane padeda Rimantui suprasti stoikų ramybę ir gyvenimo dėsnius.

Veikimas kartu su kitais ir dėl kitų, kai bendra nelaimė neleidžia likti tik stebėtoju.

Griežtos formos eilėraštis, sudarytas iš 14 eilučių (pvz., V. Šekspyro kūryboje).

Batai (skolinys).

Gajevas pirmajame veiksme sako iškilmingą kalbą spintai, vadindamas ją „brangia, gerbiama spinta“. Ji simbolizuoja nejudrią, sustabarėjusią praeitį, daiktų pasaulį, kuris aristokratams yra svarbes...

Smuklininkas.

Kūrinio pradžioje aprašomas senas arklys simbolizuoja ištikimybę, praėjusį laiką ir neišvengiamą praradimą, paruošdamas skaitytoją pagrindinei temai.

Tikro kunigo idealas romane – asketiškas, nuoširdus ir visą save parapijiečiams atiduodantis dvasininkas.

Apgaudinėti, meilikauti, sakyti netiesą siekiant įtikinti arba sužavėti pašnekovą.