Глосарій

Kristoferio susikurta sistema, pagal kurią dienos sėkmė priklauso nuo pamatytų automobilių spalvų (pvz., 4 raudoni automobiliai iš eilės – Gera diena, 4 geltoni – Juoda diena). Tai parodo jo p...

Ypač priešiška Olesiui dėl jo fizinės negalios: „Kas iš to, kad jis ir vargonininkas, ir protingas, bet nesveikas“.

Atstovauja pragmatiškam, materialistiniam pasauliui. Iš pradžių malonūs, vėliau tampa priešiški, nes dukrai linki turtingesnio, „sveiko“ jaunikio.

Gimė 1909 m. kovo 25 d. Klangių kaime, Veliuonos valsčiuje, neturtingoje valstiečių šeimoje. Ankstyvas tėvo netekimas ir nepriteklius suformavo socialinio neteisingumo jausmą.

Pagrindinė romano tema. Tai ne tik atskirų individų, bet ir visos giminės, kaip vientiso organizmo, istorija, jos kilimas, klestėjimas ir tragiškas žlugimas.

Du sunkūs akmenys malūne, tarp kurių trinami ir malami grūdai.

Žymus prancūzų realistas, Mopasano literatūrinis mokytojas. Jis išugdė Mopasano estetinį skonį ir įskiepijo pagarbą tiksliam, glaustam stiliui.

Kaimynai aristokratai. Grafienė tampa Žiuljeno meiluže, o jos vyras, apimtas įniršio, juos abu nužudo.

Kuklus tarnautojas, rodantis tylų, neherojišką, bet svarbų kasdienį gerumą.

Tinkamas, naudingas, geras.

Pagrindinis, geriausias gyvenamasis kambarys kaimo troboje.

Meninė priemonė, jungianti priešingybes (komiškumą ir baisumą, grožį ir šlykštumą), siekiant sukurti keistą, nenatūralų vaizdą.

Įkūnija grožį, gyvybingumą, jaunystės polėkį. Ji apibūdinama kaip „ankstyvas pavasaris“, „pražydusi rožė“.

Aistringa patriotė, knygnešių pagalbininkė. Būtent ji paskatina Olesį giedoti lietuviškai ir atrasti savo tautiškumą.

Nors ji myli Olesį, bet yra nepastovi, paveiki tėvų nuomonei ir susižavi išoriniu dailininko blizgesiu. Jos paveikslas dviprasmiškas.

Buvo itin darbštus ir praktiškas: prižiūrėjo mokyklas, statė pastatus, pats gamino optinius stiklus, barometrus. Rūpinosi parapijiečių švietimu ir morale.

Herojus pasiekia gyvenimo pilnatvę per maksimalų rizikos patyrimą. Ši pilnatvė yra trumpalaikė ir neatsiejama nuo fizinio sunaikinimo.

Durpių kasikas, didžiulės fizinės jėgos, bet vaikiško mąstymo kareivis. Jis – grynos, nesugadintos jėgos simbolis, kurią karas beprasmiškai sunaikina. Jo paprasta svajonė po karo likti kariuomenėj...

Stenlio draugas, jautresnis už kitus vyrus. Blanša jame mato galimybę išsigelbėti ir sukurti naują gyvenimą.

Vyriausias Evos sūnus. Pirmasis iš šeimos išdrįsta keliauti į Lietuvą ieškoti maisto. Jis yra vilties nešėjas, parnešantis duonos ir įrodantis, kad išsigelbėjimas įmanomas.

Mikėlio sūnus, gimęs ir augęs Karaliaučiuje, tapęs mokyklų inspektoriumi. Nors yra vokietis, jis jaučia nepaaiškinamą trauką savo protėvių žemei. Apsilankęs Aukštujuose, idealizuoja Urtę kaip „auksaka...

Vokiečių rašytojas, kurio romanai „Stepių vilkas“ ir „Stiklo karoliukų žaidimas“ padeda Rimantui suvokti vidinio gyvenimo svarbą.

Pagrindinis veikėjas ir pasakotojas. Šešiolikmetis paauglys, išmestas iš Pensio mokyklos. Jis yra ciniškas, kritiškas suaugusiųjų pasauliui, kurį laiko veidmainišku. Kartu jis yra labai **jautrus,...

Mokslo sritys, tiriančios žmogaus dvasinę kultūrą ir visuomenę; Rimanto sprendimas juos studijuoti simbolizuoja jo brandą.

Laikysena, kai žmogaus orumas, kančios mažinimas ir atsakomybė už kitą tampa svarbiausia vertybe.

Knygoje gausu situacinio humoro, kuris kyla iš Kristoferio tiesmukiškumo ir paraidinio pasaulio suvokimo. Jis pats juokelių nesupranta, tačiau jo reakcijos ir komentarai dažnai sukelia skaitytojui...

Iki šiol.

Darbšti ir energinga Krizo žmona, bandanti išgelbėti ūkį nuo visiško žlugimo. Jos gyvenimas – nuolatinis vargas ir nusivylimas.

Kas sako: Junisė (XI scena). Reikšmė: Šiais žodžiais Junisė guodžia Stelą po to, kai Blanša išvežama. Tai atspindi pragmatišką ir bekompromisę Eliziejaus laukų filosofiją: išgyvenimas yra svar...

Viena garsiausių Mopasano fantastinių novelių, vaizduojanti proto irimą ir kovą su nematomu, valią užvaldančiu padaru. Kūrinys atspindi paties autoriaus baimes ir ligos progresą.