Глосарій

Makroelementas, kartu su kalciu sudaro kaulų ir dantų pagrindą. Įeina į DNR, RNR ir ATP (energijos molekulės) sudėtį.

Procesas, kurio metu prie molekulės (pvz., ADP) prijungiama fosfato grupė.

Bet kokia suakmenėjusi, suledėjusi ar gintare išlikusi senovinio organizmo liekana arba jo veiklos pėdsakas (pvz., atspaudas uolienoje).

Suakmenėjusios arba kitaip išsilaikiusios senovinių organizmų liekanos ar jų veiklos pėdsakai nuosėdinėse uolienose.

ATP sintezė naudojant energiją, išsiskyrusią elektronų pernašos grandinėje šviesos fazės metu.

Vandens molekulės skaidymas naudojant šviesos energiją. Išskiriamas deguonis, protonai ir elektronai.

Augalo fiziologinis atsakas į dienos ir nakties ilgio (fotoperiodo) kaitą. Reguliuoja žydėjimą, ramybės periodą.

Jutimo receptoriai, reaguojantys į šviesos elektromagnetines bangas (fotonus), pavyzdžiui, akies tinklainėje esančios lazdelės ir kolbelės.

Receptorius, reaguojantis į šviesos energiją (fotonus). Žmogaus akyje tai yra stiebeliai ir kolbelės.

Procesas, kurio metu šviesos energija paverčiama chemine energija, sukaupta organinėse molekulėse (pvz., gliukozėje).

Augalo augimas šviesos kryptimi (pozityvus) arba priešinga kryptimi (negatyvus). Reguliuoja hormonas auksinas.

Monosacharidas (vaisių cukrus, suteikiantis saldumą prinokusiems vaisiams ir nektarui).

Hipofizės hormonas, kuris skatina folikulų augimą kiaušidėse ciklo pradžioje.

Trijų anglies atomų fosforilintas cukrus. Viena grynoji G3P molekulė gaunama Kalvino cikle fiksavus 3 CO₂; iš triozių fosfatų gaminami kiti angliavandeniai.

Pagrindinis slopinantis neuromediatorius centrinėje nervų sistemoje. Jis ramina nervų sistemos aktyvumą. Depresantai, pavyzdžiui, alkoholis, sustiprina GABA poveikį.

Molekulė, kuri elektronų pernašos grandinės pabaigoje priima energijos netekusius elektronus. Aerobiniame kvėpavime tai yra deguonis (O₂).

Skystis, susidarantis po reabsorbcijos ir sekrecijos procesų, tekantis į surenkamuosius latakus. Sudėtyje yra vandens, šlapalo, šlapimo rūgšties, kreatinino, druskų pertekliaus. Per parą susidaro **~1...

Specializuota lytinė ląstelė, turinti haploidinį (viengubą, n) chromosomų rinkinį. Vyriška gameta – spermatozoidas, moteriška – kiaušialąstė.

Lytinių ląstelių (gametų) susidarymo procesas mejozės būdu lytinėse liaukose.

Ikizigotinis barjeras, kai spermatozoidas ir kiaušialąstė yra chemiškai nesuderinami ir apvaisinimas neįvyksta.

Audinys, sudarytas iš nediferencijuotų, nuolat besidalijančių ląstelių, atsakingas už augalo augimą. Randamas augimo kūgeliuose (viršūninė meristema) ir stiebo viduje (brazdas).

Organizmai, kurie patys pasigamina organines medžiagas iš neorganinių, naudodami išorinę energiją (dažniausiai saulės). Pavyzdžiui, augalai, dumbliai.

Organizmų grupė, esanti pirmajame mitybos lygmenyje. Tai autotrofai (daugiausia fotosintetinantys augalai, dumbliai, melsvabakterės), kurie patys pasigamina organines medžiagas iš neorganinių.

Pagrindinis evoliucijos variklis. Procesas, kurio metu geriau prie aplinkos prisitaikę individai turi daugiau šansų išgyventi ir susilaukti palikuonių, taip perduodami savo naudingus genus kitoms...

Piršto formos išaugos plonosios žarnos vidinėje sienelėje. Jos smarkiai padidina paviršiaus plotą, kad maisto medžiagų įsiurbimas būtų kuo efektyvesnis.

Mikroelementas, būtinas hemoglobino gamybai, kuris perneša deguonį kraujyje. Trūkumas sukelia mažakraujystę (anemiją).

Metodas, naudojamas DNR fragmentams atskirti pagal jų dydį, veikiant juos elektriniu lauku specialiame gelyje.

Laikina kiaušidės liaukinė struktūra, susidaranti iš plyšusio folikulo po ovuliacijos ir gaminanti progesteroną gimdos gleivinei palaikyti.

Laikina vidaus sekrecijos liauka, susidaranti kiaušidėje iš plyšusio folikulo liekanų po ovuliacijos. Gamina progesteroną.

Pokytis lytinėje ląstelėje arba jos pirmtakuose. Jei pakitusi gameta dalyvauja apvaisinime, pokytis gali būti perduotas palikuoniui.