Glossar

Natūrali aplinkos spinduliuotė, kurią būtina atimti iš matavimų rezultatų.

Kalbos garsus nagrinėjanti kalbotyros sritis.

Rašymas pagal norminį tarimą: upė su trumpuoju u.

Rašto technologija, kurioje abstrakčios raidės žymi garsus, atplėšdama kalbą nuo akustinės aplinkos ir perkeldama ją į vizualiąją plokštumą.

Kartu įrašomi pašaliniai garsai, pavyzdžiui, ventiliatoriaus ūžesys.

Iš anksto įrašytas garsas, paleidžiamas pasirodymo metu. Jai nepasileidus naudojamas iš anksto išbandytas atsarginis atlikimas.

Kūrinio dalių tvarka. Pavyzdžiui: posmas, priedainis, kitas posmas, vėl priedainis.

Jungo archetipo apibūdinimas, pabrėžiantis, kad archetipas pats savaime neturi išankstinio regimo pavidalo, o tik nulemia galimą vaizdinio kryptį.

Daikto forma, sandara, planas ar esmė, kuri apibrėžia, kas tas daiktas iš tikrųjų yra.

Estetinis požiūris, teigiantis, kad kūrinio vertę lemia jo vidinė plastinė forma, linijos ir spalvos, o ne atpasakojamas siužetas.

Vienas visas muzikos plano pakartojimas nuo pradžios iki grįžimo. Pavyzdžiui, visi dvylika bliuzo taktų; džiaze angliškai chorus.

Medžiagos sudėtį nusakantis sutartinis santykis pagal formulę. NaCl kristalui jis rodo Na⁺ ir Cl⁻ santykį 1:1; tai nėra atskira iš kristalo išskirta molekulė.

Pastabos, padedančios patikslinti kitą bandymą, neprilyginamos viso egzamino pažymiui.

Stiprus kovalentinis ryšys, jungiantis gretimus nukleotidus polinukleotidinėje grandinėje per fosfato grupę ir du cukrus.

Amfipatinis lipidas, sudarantis ląstelių membranas. Sudarytas iš hidrofilinės galvutės ir dviejų hidrofobinių uodegų.

Pagrindinė membranos struktūra, sudaryta iš dviejų fosfolipidų sluoksnių, kurių hidrofobinės uodegos nukreiptos į vidų, o hidrofilinės galvutės – į išorę.

Makroelementas, kartu su kalciu sudaro kaulų ir dantų pagrindą. Įeina į DNR, RNR ir ATP (energijos molekulės) sudėtį.

Procesas, kurio metu prie molekulės (pvz., ADP) prijungiama fosfato grupė.

Bet kokia suakmenėjusi, suledėjusi ar gintare išlikusi senovinio organizmo liekana arba jo veiklos pėdsakas (pvz., atspaudas uolienoje).

Suakmenėjusios arba kitaip išsilaikiusios senovinių organizmų liekanos ar jų veiklos pėdsakai nuosėdinėse uolienose.

Reiškinys, kai elektromagnetinė spinduliuotė (šviesa) išmuša elektronus iš medžiagos paviršiaus.

ATP sintezė naudojant energiją, išsiskyrusią elektronų pernašos grandinėje šviesos fazės metu.

Juozapas Čechavičius

Vandens molekulės skaidymas naudojant šviesos energiją. Išskiriamas deguonis, protonai ir elektronai.

Šviesos (elektromagnetinės sąveikos) dalelė-kvantas, neturinti rimties masės, bet turinti energiją $E=hf$.

Augalo fiziologinis atsakas į dienos ir nakties ilgio (fotoperiodo) kaitą. Reguliuoja žydėjimą, ramybės periodą.

Jutimo receptoriai, reaguojantys į šviesos elektromagnetines bangas (fotonus), pavyzdžiui, akies tinklainėje esančios lazdelės ir kolbelės.

Receptorius, reaguojantis į šviesos energiją (fotonus). Žmogaus akyje tai yra stiebeliai ir kolbelės.

Matomasis Saulės paviršius, iš kurio sklinda didžioji dalis šviesos.

Procesas, kurio metu šviesos energija paverčiama chemine energija, sukaupta organinėse molekulėse (pvz., gliukozėje).