Glossar

Prieš šaknį esanti reikšminė dalis; iš-bėgo priešdėlis yra iš-.

Visos baigtys, kuriose pradinis įvykis neįvyksta.

Vėjas, pučiantis prieš norimą judėjimą ir galintis sulėtinti grįžimą žemės atžvilgiu.

Prieširdžių raumens susitraukimas, vykstantis po P banga užfiksuoto elektrinio sužadinimo, kurio metu kraujas papildomai įstumiamas į skilvelius pro atvertus burinius vožtuvus.

Keturios mažos liaukutės, esančios skydliaukės užpakaliniame paviršiuje. Gamina parathormoną (PTH), kuris yra pagrindinis *kalcio ($$Ca^{2+}$$) ir fosforo ($$PO_4^{3-}$$) apykaitos reguliatorius...

Tam tikrų formų galinį kirtį numatantis dėsningumas, kai atraminis priešpaskutinis skiemuo trumpas arba tvirtagalis.

Antras skiemuo skaičiuojant nuo visos formos galo.

Priešingų dalykų sugretinimas: aukštas medis ir žemas krūmas.

Juosta, kuria eismas vyksta priešinga kryptimi. Ji būtina KET 3.9 lenkimo sąvokai.

Statinis prieš pasirinktą kampą. Jei α yra prieš 3 cm kraštinę, ji priešpriešinė.

Psichikos lygmuo, talpinantis informaciją ir prisiminimus, kurie šiuo metu nėra aktyvūs, tačiau prireikus gali būti lengvai iškviesti į sąmonę be vidinio pasipriešinimo.

Dviejų poreikių ar teiginių nesuderinamumas pateiktomis sąlygomis.

Herakleito principas, kad priešingos jėgos ir būsenos (šaltis ir šiluma, diena ir naktis) ne naikina viena kitą, o sukuria dinamišką visumos vienovę.

Herakleito principas, teigiantis, kad priešingos jėgos (šaltis ir šiluma, karas ir taika) palaiko nuolatinę tikrovės pusiausvyrą.

Romane gausu etnografinių detalių, įskaitant liaudies tikėjimus, burtus ir prietarus (pvz., tikėjimas vaiduokliais, kaukais, pūkiais). Tai atspindi to meto žmonių pasaulėžiūrą.

Jėgos ar grasinimo taikymas siekiant priversti kitus paklusti. Bolševikų valdžios paėmime ir diktatūros įtvirtinime ji buvo svarbi, tačiau visos 1917 m. programos negalima sutraukti į teiginį, kad vis...

Nekaitomas aplinkybę nusakantis žodis, pavyzdžiui, greitai arba vakar.

Iš būdvardžio ar dalyvio sudarytas nekaitomas žodis, nusakantis veikimo būdą ar ypatybę.

Teisinė pareiga atlikti veiksmą kito asmens naudai, pavyzdžiui, grąžinti skolą.

Nusako, kodėl veikiama: drebėjo dėl šalčio.

Santykis, kai viena mintis pasako, kodėl įvyko kita.

Ryšys, paaiškinantis, kodėl pagrindinis įvykis vyksta ar įvyko.

Apriorinė intelekto kategorija, nustatanti būtiną ryšį tarp ankstesnio įvykio (priežasties) ir vėlesnio įvykio (pasekmės).

Principas, kad priežastis visada turi eiti prieš pasekmę. SRT tai užtikrina tuo, kad joks signalas negali sklisti greičiau už $c$.

Teiginys, nurodantis konkrečius dėsningus ryšius tarp reiškinį sukėlusių veiksnių ir paties padarinio.

Vienas dalykas sukelia kito pokytį. Vien sklaidos diagrama to neįrodo.

Aplinkybė, padedanti paaiškinti pasekmę.

Hipotetinis politinės filosofijos mąstymo eksperimentas, apibūdinantis žmonių tarpusavio santykius ir elgesį nesant jokios valstybinės valdžios, įstatymų ar policijos.

Apšvietos mąstytojų suformuluota idėja, kad kiekvienas žmogus nuo gimimo turi neatimamas teises į gyvybę, laisvę ir nuosavybę (ar laimės siekimą).

Teisės filosofijos samprata, teigianti, kad egzistuoja objektyvios, universalios ir nekintamos moralės normos, kurios nepriklauso nuo valdovų valios ir kyla iš proto, gamtos ar dieviškosios tvarkos.