VBE 1.1 - 1.7 (476 m. iki XV a. pab.)

Viduramžiai Europoje

Temos

1.1. Krikščionybės plitimas Europoje viduramžiais: frankų (V a.), slavų (Kijevo Rusia, Lenkija – X a.) christianizacija. Krikščionybės skilimo XI a. į Vakarų ir Rytų bažnyčias priežastys ir padariniai. Katalikų bažnyčios įtaka Europos politiniam ir socialiniam gyvenimui. Vienuolynų vaidmuo visuomenės gyvenime.

1.2. Kryžiaus žygių į Rytus (XI–XIII a.) vaidmuo Europos visuomenės kaitoje: baudžiavinių santykių irimas, Katalikų bažnyčios pozicijų stiprėjimas, netolerancijos apraiškos, pokyčiai kasdieniniame gyvenime.

1.3. Feodalizmo pagrindiniai bruožai: viešpatavimo ir pavaldumo santykiai, hierarchija, ekonominė sistema.

1.4. Vakarų Europos luominės visuomenės modelis. Luominės privilegijos (bajorija, dvasininkija) ir neprivilegijuoti sluoksniai (trečiasis luomas).

1.5. Miestų savivalda (Magdeburgo teisė).

1.6. Vienuolynų vaidmuo visuomenės kultūriniame gyvenime. Viduramžių universitetų atsiradimas, studijų juose organizavimas.

1.7. Romaninės ir gotikinės architektūros Vakarų Europoje bruožai, šių stilių skirtumai ir juos lėmusios priežastys.

Pagrindai

Chronologinės ribos, santvarkos

Iki viduramžių visuomenės santvarka buvo vergovė. Kai kurie žmonės paprasčiausiai buvo išnaudojami kaip kalbantys įrankiai.

Viduramžiais susiklostė feodaliniai santykiai, feodalizmas. Pagrindinės dvi rolės — feodalai ir baudžiauninkai (kalbant apie žemę). Baudžiauninkai turi savo žemę, turi duoti duoklę, bet negali būti nužudytų, skirtingai nei vergai. Taip pat vystyosi senjoro ir vasalo santykiai.

476 m. žlugo Romos imperija.

Viduramžiai baigiasi su DGA (Didieji geografiniai atradimai).

DGA — Kristupo Kolumbo Amerikos kontinentų atradimas (nors ten žmonės jau gyveno), ieškant tiesioginį kelią laivu iš Europos į Aziją (kurio ir nerado). Nuo to laiko prasidėjo naujų teritorijų ieškojimas.

Kuriasi dabartinės valstybės kaip Lietuva

Paaiškinimai:

Baudžiauninkai skiriasi su vergais taip, kad baudžiauninkai tarsi pririšti prie žemės. Be to, jų nužudyti negalima, tačiau yra kitų būdų sudrausminti.

VBE 1.1 — Krikščionybės plitimas bei įtaka. Krikščionybės skilimas (Didžioji schizma)

Krikščionybė plinta 313 - 1413 metais (paskutiniaisiais pakrikštijamas Žemaitijos kraštas). Lietuva apskritai priima krikštą vėliausiai Europoje.

• V a. - frankai - krašto valdovas ir popiežius sustiprina Bažnyčią
• X a. - slavų (Lenkija iš krikščionės kunigaštytės, Kijevo Rusija krikštą priimė iš Bizantijos)

Krikščionybės plitimo priežastys

1. Barbarų gentys, t.y. frankai, norėjo susitapatinti su romėnais
2. Frankai ir popiežius vienas kitą rėmė - tai buvo dvipusė nauda
3. Krikščionybės universalumas
4. Krikščionybė galėjo plisti su savo atributika, ženklas, pavyzdžiui, kryžiumi ✝

Krikščionybės plitimo būdai

1. Misionieriai (žmonės, turintys misiją — dvasininkai, vienuoliai) skatino pasikrikštyti
2. Pasikrikštydavo valdovai ir po to visa tauta (pavyzdžiui, frankai V a.)
3. Kai valdovai vesdavo krikščiones
   • Lenkijos valdovas vedė čekų kunigakštę — X a.
   • Jogaila vedė Lenkijos karalaitę Jadvygą — 1386 m.
   • Po metų pasikrikštijo Lietuva — 1387 m. — VBE data
4. Religijos sklidimo prievarta. Vyko karai su tomis šalimis, kurios nepriimdavo krikščionybės (žr. kryžių žygius)

Krikščionybės skilimas į Rytų (ortokodsai) ir Vakarų (Romos katalikų) bažnyčias — Didžioji schizma XI a.

Sąvokos:

• Patri uno — viena tėvynė
• Patri archas — tėvas, bosas

Schizmo priežastys

1. Skilo Romos imperija, diferencijavosi Rytų, Vakarų dalys
2. Konkurencingi santykiai tarp popiežiaus ir patriarcho įžiebė kovą dėl tikrumo

Skirtumai tarp ortodoksinių (stačiatikių) ir Romos katalikų bažnyčių

Šis sąrašas galėtų būti tikslesnis ir papildytas.

Christianizacijos reikšmė

1. Vienijantis veiksnys suskilusioje Europoje
2. Bažnyčios kalba buvo graikų ir lotynų, kuri taip pat vienijo Europą
3. Plito visas išsilavinimas ir menas dėl Bažnyčios nes prie bažnyčių ir vienuolynų atsirasdavo mokyklos
4. Per bažnyčia buvo perimami antikos civilizacijos palikimai ir pasiekimai
5. Formavosi bendra europietiška - krikščioniška moralė ir teisė

Religijos įtaka ir veikla Europoje

Vienuolynai atsirado VI a., pirmasis Šv. Benedikto.

1. Intelektualinis vaidmuo

   1. Perrašinėjo knygas (skriptoriai skriptoriuose)
   2. Rankraštis - manų skriptas
   3. Sklido antikinis palikimas
   4. Kūrė mokyklas

2. Socialinis vaidmuo panašus į valdžios ir nevyriausybinių organizacijų veiklą

   1. Labdara
   2. Globa - viešbučių prototipas
   3. Pirmosios ligoninės
   4. Žemdirbystė vyko vienuolynuose
   5. Galinga feodalė, didžiuliai žemės plotai
   6. Kūrė įvairius maistus, gėrimus
   7. Kova prieš eretikus (inkvizicija)
   8. Žmogui gimus suteikiamas krikštas, komunija, laidotuvės (tai metrikacija; panašios funkcijos į dabartinės valdžios civilinę metrikaciją)

3. Politinė veikla

   1. Palaimindavo žygius prieš eretikus

   2. Vykdė diplomatiją - derybas

   3. Kova dėl investitūros

      Investitūra — bažnytinių pareigų paskyrimas. Į aukščiausias pareigas iš pradžių skirdavo imperatoriai (svarbiausias buvo Šv. Romos imperatorius). Bet kai išsiplėttė Bažnyčios ir popiežiaus galios, popiežius pradėjo reikalauti, kad į svarbiausias pareigas dvasininkus skirtų popiežius, vykdytų investitūra.

      XI - XIII a.

      Žymiausia kova tarp Henriko IV ir popiežiaus Grigaliaus VII.

      Henrikas IV buvo atskirtas nuo Bažnyčios (anatemija) per šį karą.

      Kovą laimėjo popiežius apie asmenų skyrimą.

      Todėl kardinolus, vyskupus skiria popiežius iki šiandien.

4. Kaip Bažnyčia užsidirbdavo kapitalą

   1. Pajamas gaudavo iš dešimtinės (tikintieji moka Bažnyčiai 1/10 pajamų, kad išlaikytų dvasininkus)
   2. Indulgencijų pardavimas už pinigus
   3. Simonija — pareigos, privilegijos už pinigus pardavinėjimas. Prasidėjus reformacijai, simonija buvo uždrausta.

Anatema — atskyrimas nuo visuomenės ir Bažnyčios, griežtus prakeikimas. Vyko per viduramžius.

Galima įsivaizduoti, kad Bažnyčia buvo kaip šiandieninė valdžia su dideliu autoritetu. Šiandien Europoje valdžia ir Bažnyčia yra atskirta, bet anksčiau tokio išskyrimo nebuvo. Todėl atsiskyrėlis nuo Bažnyčios atrodė kaip nenormalus žmogus.

VBE 1.? - Viduramžių visuomenė

• Politiniai susivienijimai
  • Tipai
    • korporacijos
    • ordinai kaip kryžiuočiai
    • luominiai susivienijimai (kilmingųjų, dvasininkų ir pan.)
  • Kuo daugiau feodalas turi žemės, tuo turi daugiau įtakos politiškai.
  • Įmonių tipų kaita
    • Cechai
      • Bruožai
        • Kokybės užtikrinimas
        • Konkurencijos suvaldymas (jos negalėjo būti)
        • Cechai padeda vienas kitiems
        • Visą darbą padaro vienas žmogus nuo pradžios iki galo
    • Manufaktūros
      • Darbo pasidilijimai
    • Fabrikai

• Gildija
  • Pirklių susivienijimas
• Magdeburgo (pirmojo Vokietijos miesto), gavusio savivaldą, teisė
  • Ši teisė formavo Vakarų Europos civilizaciją, formavosi pilietinė visuomenė ir demokratija, žmonių atsakingumas (pagr. Renesanso idėja)
  • Atsiliko Rytų civilizacija, kurioje neegzistavo tokios glaudžios bendruomenės, sekančios centralizuotų valdžios organų įsakymus
• Luominė monarchija
  • Viduramžiais vyravęs centralizuotos šalies valdymo būdas
  • Prancūzijos karalystė; karaliaus sostas paveldimas
• Šv. Romos imperija (800/962 - 1806 m.)
  • Karalių paskirdavo, t.y. išrinkdavo 7 dvasininkai į postą
  • Niekada nebuvo centralizuota valstybė, tiesiog vientisa teritorija
  • Šių dienų Vokietijos žemės ir daugiau valstybėlių
• Rotušė
  • Pastatas, vieta, kur renkasi miesto savivalda
  • Netoli rotušės galima rasti pagrindinę miesto bažnyčią — katedrą (kur taip pat netoli gyvena vyskupas)
  • Rotušėje būdavo miesto laikrodis (iš pradžių rodydavo tik valandą)
  • Prie rotušės būdavo ir turgavietės, svarstyklės (tiksliam derliaus perdavimui)

Universitetai

• Egzistavo ne kaip vieta, o kaip žmonių grupės
• Turėjo autonomiją, tam tikrą savivaldą (pavyzdžiui, turėjo savo teismą ir bausmes)
• Turėjo savo kalbą — lotynų
• Mokymosi būdas — scholastika
  • Skaitomi autoritetų (neretai teologų) veikalai ir diskutuojamas turinys. Egzistuoja paklusnumas autoritetams, they know best I guess
• Universitetai turėjo savo gildijas

VBE 1.2 — Kryžiaus žygių į Rytus (XI–XIII a.). Baudžiavinių santykių irimas, netolerancijos apraiškos, pokyčiai kasdienybėje

Popiežius Urbonas II paskelbė Kryžiaus žygius, kurių tikslas — kryžininkams (kariams) išvaduoti Jeruzalę (pagr. tikslas) ir Viešpaties karstą iš kitatikių — musulmonų. Visų kryžių žygių nereikia žinoti: svarbiausias Pirmasis ir Ketvirtasis.

Kryžininkai (kariai, na susibūrė į ordinus — nepaprastas korporacijas.

• XI - XIII a. Artimieji Rytai Irakas, Turkijas, Viduržemio jūra
• XIII - XV a. Rytų pabaltija

1 žygis

Buvo žiauriai užimta Jeruzalė.

Užkariavo Šv. žemę su miestu Jeruzale priešaky. Upeliais lijo kraujas. Nesiskyrė su vaikais, grobiamas turtas.

4 žygis

Vyko per vandenį.

Prieš Bizantiją, Konstantinopolį.

Krikščionys (Romos katalikai) prieš krikščionis (stačiatikius).

Lotynų imperija

Priežastys

• Popiežius siekė sustiprinti kBažnyčios autoritetą ir plėsti įtaką Artimuosiuose Rytuose (Šventas karas)
• Musulmonų, turkų seldžiukų viešpatavimas Palestinoje
• Tikėjimas — pareiga, ginklu ginama krikščionybė
• Siekis gauti žemės (feodalizmas)

Padariniai

Rezultatas: kryžiaus žygius Bažnyčia pralaimėjo ir iš esmės padariniai — neigiami.

1. Antisemitizmas ir netolerancija kitam tikėjimui, pvz., musulmonams
   1. Dėl to neįvyko krikščionybės susivienijimo
2. Vilnius tapo kaip antroji Jeruzalė ir apskritai turi tolerantišką istoriją
3. Patraukė daug feodalų
4. Pradėjo irti baudžiava (1861 m. Lietuvoje, XII-XIII a. V. Europoje)
5. Arabų ir europiečių dalijimasis laimėjimais
6. Venecija išaugo iki Didžiųjų geografinių atradimų
7. Pakito požiūris į higieną
8. Atsirado daugybė naujų žemės ūkio kultūra (apelsinų)
9. Prasidėjo radikalus terorizmas

Reikšmė

-> Tapo ne apie religiją, o apie plėšikavimą ir vagimą

VBE 1.3 — Feodalizmo pagr. bruožai

1. Feodalinė hierarchija: vasalai ir senjorai (viešpatavimo ir pavaldumo santykiai; visuomenės laipteliai)
2. Pagrindinis verslas buvo žemdirbystė (agrarinė pasaulėjauta), todėl svarbiausias resursas buvo žemė.
3. Luominė visuomenė
4. Feodalizmą formavo barbarų gentys, krikščionys buvusioje Romos imperijoje
5. Nuo ankstyvosios monarchijos, iki susiskaldžiusios feodalinės valstybės (ypač Prancūzijos). Grafystės, jiems pavaldūs riteriai ir pan. Ir galiausiai centralizacija, luominė monarchija.

• Reikia suprasti vieną dalyką. Viduramžiais neegzistavo toks individualizmas, kuriuo džiaugiamės šiandien. Todėl feodalų žemės plotai buvo dideli ir bendri, juos reikėjo padalinti tarp daugelio. Bažynčia buvo didžiulis feodalas.
  • Alodas
    • Individuali žemės nuosavybė, nepaveldima
  • Beneficija
    • Už karinę tarnybą žmonės gaudavo žemę, kurią negalėjo paveldėti vaikai — alodą
    • Taip pat už žemę karininkas (vasalas) prižada karinę tarnybą, todėl gauna žemę
    • Karininkai visą laiką skyrė karams, nes baudžiauninkai dirbo žemę
  • Aukščiausias žemės savininkas — valdovas (dažniausiai karalius).
  • Domenas
    • Karaliaus nuosava žemė, kur jis turi visą galią.
    • Feodalinio susiskaldimo laikotarpiu karalius pasidarė tarsi nereikalingas, nes jo įstatymai veikė tik jo domene, o kiti feodalai turėjo imunitetą. Vadinasi, jie nusistatė savo valiutą, taisykles, įstatymus, turėjo savo teismą ir pan.
    • Būdavo, kad karaliaus domenas buvo mažesnis už tam tikrų stambiųjų feodalų.
  • Feodas
    • Paveldimos žemės
  • Omažo ritualas
    • Gaunantis privilegijas prisiekia ištikimybę (senjoro - vasalo santykių įtvirtinimas), o senjoras įsipareigoja vasalą ginti nuo kitų
  • Investitūra
    • Apskritai: įvedimas į pareigas
    • Taip pat žr. kovą dėl investitūros (kova dėl pareigų)
  • Siuzerenas
    • Šiuo atveju karalius, valdovas.
    • Iš enciklopedijos:
      • 1. viduramžiais Vakarų Europos stambus feodalas, vyriausiasis senjoras, savo vasalų valdovas (monarchas, karalius);
      • 2. bet kuris feodalas, turintis vasalų.
  • Prekariumas
    • Sutartis, pagal kurią valstietis atiduoda žemę dėl to, kad prasiskolino. Tampa baudžiauninku
• Baudžiauninko prievolės
  • Dirbti žemę - lažas
  • Atiduoti dalį derliaus - duoklė
  • X a. + — piniginiai mokesčiai - činšas
• Buvo įteisinta, kad baudžiauninkai negali pasitraukti iš valdos ir skiriasi nuo senovės laikų vergų tuo, kad negali būti nužudyti.

VBE 1.4 — Luominė visuomenė

Luomai (legijai) yra visuomenės grupės, kurios susiformuoja įstatymų. papročių dėka.

Sistema buvo paremta Dievo valia.

Kiekvienas luomas turėjo skirtingas teises, pareigas, privilegijas.

Teorija susiformavo XI a., nes krikščioniškieji mąstytojai norėjo turėti 3 luomus šia eilės tvarka (angl. estates):

1. Dvasininkai - besimeldžia, gano
2. Kilmingieji - kariaujantys ir valdantys
   • kurių svarbiausia kilmingumo atributika buvo herbas
3. Trečias luomas (valstiečiai) - dirbančius, luomą sudarė:
   • laisvieji valstiečiai, išlaikantys savo alodą (tokių mažėjo palaipsniui);
   • miestiečiai;
   • Tai svarbiausias luomas, nes buvo didžiausias, dirbo ir išlaikė kitus luomus, didžioji dalis žmonių dirbo žemės ūkį.
   • Mokesčius mokėjo tik šis luomas.

Į luomus neįeina baudžiauninkai, bet juos taip pat išnaudojo pirmieji 2 luomai. Kol kariavo kilmingieji, baudžiauninkai jų žemę ir žemės ūkius išlaikė, vėliau mokėjo činšą — piniginius mokesčius.

Už kapinių tvoros buvo laidojami marginalai, kurie taip pat nepriklausė luomui. Tai būdavo prostitutės, išsišaukėliai, elgetos, nusikaltėliai (užribio žmonės).

Priklausymas buvo paveldėtinas.

Pereiti į kitą luomą — nuodėmė (išskyrus dvasininkų).

Buvimas luome užtikrino kitų narių apsaugą, pagalbą.

Laisvas valstietis, vadinasi, neturi senjoro, nes neturi niekam paklusti. Ir dvasininkai, ir kilmingieji yra žemvaldžiai (feodalai). Ir taip: tai reiškė, kad kariauti galėjo tik kilmingieji.

Feodalinių valstybių raida (centralizacija)

• Viduramžių laikotarpių skirstymas
  • Ankstyvoji frankų
  • Feodalinis susikaldymas
  • Centralizacija

Pavyzdžiai:

• Frankai (Karolingų imperija / Karolio Didžiojo dinastija) susidarė iš
  • vokiečių - germanų (pagr.)
  • italų
  • prancūzų
• Kijevo Rusia - X a. ortodoksų krikštą priimė iš Bizantijos
• Lenkijos valdovas priimė krikštą susituokus su krikščione
• Ilgainiui susidarė Šv. Romos imperija (Italija + vokiečių žemės) ir Prancūzijos karalystė

Kodėl reikėjo centralizacija?

• Vyko nuolatiniai karai
• Palikuonių nusitarimas
• Ekonomiškai savarankiški ūkiai kiekviename feode, šalies viduje nevyko bendradarbiavimas

Kas palaikė centralizaciją?

• Prancūzijos karalius
  • Jo pareigos egzistavo nominaliai. Jis norėjo savo galias naudoti realiai ir taip centralizuoti valstybę.
• Dvasininkai
  • naudinga vieninga tvarka
• Miestiečiai
  • naudingi vieningi muitai, valiuta, taikos būena
• Smulkūs feodalai
  • kurie kentėjo dėl karų
• Kas nepalaikė centralizacijos?
  • Stambūs feodalai.
• Šimtametis karas
  • Prancūzija prieš Angliją
  • Prancūzija norėjo atsiimti savo senas valdas iš Anglijos
  • Laimėjo Prancūzija, t.y. centristai XV a.

Centralizacijos rezultatai

(Laikas 11 kl., 1 dalis — psl. 67)

Europa XI:

Europa XV:

• Didžioji laisvių chartija, Anglija
  • Tvirtino, kad vienas pats karalius negali pakeisti mokesčių, įstatymų
  • Privalomas Parlamento sutikimas
• Įsigalėjo luominė monarchija (paveldimas sostas)
• Karalius turės priimti sprendimus su luomų pritarimu
  • Generalinis luomas Prancūzijoje
    • Turi patvirtinti tik mokesčius
    • Retai šaukiamas
    • Vėliau Prancūzija taps absoliutine monarchija, karalius tiesiog nešauks luomų susirinkimo ir tiesiog neišspręs problemų, kils Didžioji Prancūzijos revoliucija
  • Anglijos Parlamentas
    • Pastovus darbas
    • Padalytas
    • Turi patvirtinti naujus mokesčius, įstatymus
    • Vėliau Anglija, tiksliau Jungtinė Karalystė, įgys šiandieninę valdymo formą — konstitucinės monarchijos

Centralizacijos padariniai

• Ekonominis vystymasis - vientisi įstatymai
• Stiprėja šalis politiškai ir kariuomenė tampa stipresnė
• Formuojasi tauta, nacionalinės kalbos, pilietinė visuomenė, labiau vieninga kultūra (žr. kitus viduramžių laimėjimus)

VBE 1.5 — Miestų savivalda (Magdeburgo teisė)

Barbarai sunaikino Antikos miestus. Bet X - XI a. miestai vėl pradeda vystytis.

Kur buvo miestai?

Ten, kur:

• geras susisiekimas (uostai)
• pilys ir dvarai. prie jų atsirasdavo turgūs, bažnyčios
• buvo pasaulietinių dvasininkų. kilmingų feodalų žemės

Savivaldos teisė

Per kurį laiką miestai teisę palapsniui:

• išsipirko
• išsikovojo
• gavo, padarius malonę

Pavyzdžiui, Jogailai patapus lenkų karaliumi.

Magdeburgas šią teisę gavo pirmas, todėl tai vadinama Magdeburgo teisė.

Schema

Remiantis J. Litvinaitės Prieš egzaminą. Istorija knyga.

Ką sprendė savivaldos

• Gatvių, kelių - viešuosius reikalus
• Sienas ir marginalų reikalus
• Kaip bausti nesilaikančius taisyklių (teismo funkcija)
  • Dažniausiai būdavo nukirsta galva (t.y. mirties bausmė). Tai įvykdydavo budelis.
• Biudžetą, mokesčius

Vyko politinės visuomenės formavimasis, naujosios demokratijos pagrindai.

VBE 1.7 — Romaninė ir gotikinė architektūra

-> Viduramžių laimėjimai / palikimas

Renesanso filosofai pavadino viduramžius tamsius. Nors buvo ir tamsių momentų, pasaulį valdė dvasininkai, kurie, pavyzdžiui, inicijavo pražūtingus Kryžiaus žygius. Bet buvo ir to meto laimėjimų:

• Formavosi tauta, nacionalinė kalba ir papročiai
• Susikūrė valstybės, kurios egzistuoja ir šiandien (Lietuva, Prancūzija)
• Miestų savivaldos pagrindai (Magdeburgo teisė)
• Aukštosios mokyklos, t.y. universitetai ir jų dalinė autonomija
• Europą vienijo krikščioniška moralė
• Meno stilių palikimai (romantika, gotika; JK parlamentas — gotinis)
• Vienuolynų labdaros idėjos panašios į nevyriausybinių organizacijų
• Nuo vienuolių — skriptorių, perrašančių veikalų, pavyzdžiui, iš Antikos, iki knygų perrašymo XV a. su surenkamomis raidėmis
• Tylus skaitymas ir mažosios raidės (galima daugiau ir greičiau skaityt)
• Mechaninai laikrodžiai, tikslus laikas, apskritai skirtingas laiko tėkmės suvokimas
• Iš Kryžiaus žygių perimti laimėjimai iš kitų kraštų (matematikos žinios, sk. 0, higienos įpročiai ir pan.)
• Iki šiandien egzistuoja neapykanta tam tikroms religijoms, tautybėms (Kryžiaus žygiai)

-> Papildomas skaitymas

• Bizantijos imperija https://en.wikipedia.org/wiki/Byzantine_Empire
• Columbus https://www.history.com/topics/exploration/christopher-columbus
• Frankai https://en.wikipedia.org/wiki/Francia
• Viduramžiai detaliai https://en.wikipedia.org/wiki/Middle_Ages