Viduramžiai Europoje

Temos

1.1. Krikščionybės plitimas Europoje viduramžiais: frankų (V a.), slavų (Kijevo Rusia, Lenkija – X a.) christianizacija. Krikščionybės skilimo XI a. į Vakarų ir Rytų bažnyčias priežastys ir padariniai. Katalikų bažnyčios įtaka Europos politiniam ir socialiniam gyvenimui. Vienuolynų vaidmuo visuomenės gyvenime.

1.2. Kryžiaus žygių į Rytus (XI–XIII a.) vaidmuo Europos visuomenės kaitoje: baudžiavinių santykių irimas, Katalikų bažnyčios pozicijų stiprėjimas, netolerancijos apraiškos, pokyčiai kasdieniniame gyvenime.

1.3. Feodalizmo pagrindiniai bruožai: viešpatavimo ir pavaldumo santykiai, hierarchija, ekonominė sistema.

1.4. Vakarų Europos luominės visuomenės modelis. Luominės privilegijos (bajorija, dvasininkija) ir neprivilegijuoti sluoksniai (trečiasis luomas).

1.5. Miestų savivalda (Magdeburgo teisė).

1.6. Vienuolynų vaidmuo visuomenės kultūriniame gyvenime. Viduramžių universitetų atsiradimas, studijų juose organizavimas.

1.7. Romaninės ir gotikinės architektūros Vakarų Europoje bruožai, šių stilių skirtumai ir juos lėmusios priežastys.

Pagrindai

Chronologinės ribos, santvarkos

Iki viduramžių visuomenės santvarka buvo vergovė. Kai kurie žmonės paprasčiausiai buvo išnaudojami kaip kalbantys įrankiai.

Viduramžiais susiklostė feodaliniai santykiai, feodalizmas. Pagrindinės dvi rolės — feodalai ir baudžiauninkai (kalbant apie žemę). Baudžiauninkai turi savo žemę, turi duoti duoklę, bet negali būti nužudytų, skirtingai nei vergai. Taip pat vystyosi senjoro ir vasalo santykiai.

476 m. žlugo Romos imperija.

Viduramžiai baigiasi su DGA (Didieji geografiniai atradimai).

DGA — Kristupo Kolumbo Amerikos kontinentų atradimas (nors ten žmonės jau gyveno), ieškant tiesioginį kelią laivu iš Europos į Aziją (kurio ir nerado). Nuo to laiko prasidėjo naujų teritorijų ieškojimas.

Kuriasi dabartinės valstybės kaip Lietuva

Paaiškinimai:

Baudžiauninkai skiriasi su vergais taip, kad baudžiauninkai tarsi pririšti prie žemės. Be to, jų nužudyti negalima, tačiau yra kitų būdų sudrausminti.

VBE 1.1 — Krikščionybės plitimas bei įtaka. Krikščionybės skilimas (Didžioji schizma)

Krikščionybė plinta 313 - 1413 metais (paskutiniaisiais pakrikštijamas Žemaitijos kraštas). Lietuva apskritai priima krikštą vėliausiai Europoje.

• V a. - frankai - krašto valdovas ir popiežius sustiprina Bažnyčią
• X a. - slavų (Lenkija iš krikščionės kunigaštytės, Kijevo Rusija krikštą priimė iš Bizantijos)

Krikščionybės plitimo priežastys

1. Barbarų gentys, t.y. frankai, norėjo susitapatinti su romėnais
2. Frankai ir popiežius vienas kitą rėmė - tai buvo dvipusė nauda
3. Krikščionybės universalumas
4. Krikščionybė galėjo plisti su savo atributika, ženklas, pavyzdžiui, kryžiumi ✝

Krikščionybės plitimo būdai

1. Misionieriai (žmonės, turintys misiją — dvasininkai, vienuoliai) skatino pasikrikštyti
2. Pasikrikštydavo valdovai ir po to visa tauta (pavyzdžiui, frankai V a.)
3. Kai valdovai vesdavo krikščiones
   • Lenkijos valdovas vedė čekų kunigakštę — X a.
   • Jogaila vedė Lenkijos karalaitę Jadvygą — 1386 m.
   • Po metų pasikrikštijo Lietuva — 1387 m. — VBE data
4. Religijos sklidimo prievarta. Vyko karai su tomis šalimis, kurios nepriimdavo krikščionybės (žr. kryžių žygius)

Krikščionybės skilimas į Rytų (ortokodsai) ir Vakarų (Romos katalikų) bažnyčias — Didžioji schizma XI a.

Sąvokos:

• Patri uno — viena tėvynė
• Patri archas — tėvas, bosas

Schizmo priežastys

1. Skilo Romos imperija, diferencijavosi Rytų, Vakarų dalys
2. Konkurencingi santykiai tarp popiežiaus ir patriarcho įžiebė kovą dėl tikrumo

Skirtumai tarp ortodoksinių (stačiatikių) ir Romos katalikų bažnyčių

Šis sąrašas galėtų būti tikslesnis ir papildytas.

Christianizacijos reikšmė

1. Vienijantis veiksnys suskilusioje Europoje
2. Bažnyčios kalba buvo graikų ir lotynų, kuri taip pat vienijo Europą
3. Plito visas išsilavinimas ir menas dėl Bažnyčios nes prie bažnyčių ir vienuolynų atsirasdavo mokyklos
4. Per bažnyčia buvo perimami antikos civilizacijos palikimai ir pasiekimai
5. Formavosi bendra europietiška - krikščioniška moralė ir teisė

Religijos įtaka ir veikla Europoje

Vienuolynai atsirado VI a., pirmasis Šv. Benedikto.

1. Intelektualinis vaidmuo

   1. Perrašinėjo knygas (skriptoriai skriptoriuose)
   2. Rankraštis - manų skriptas
   3. Sklido antikinis palikimas
   4. Kūrė mokyklas

2. Socialinis vaidmuo panašus į valdžios ir nevyriausybinių organizacijų veiklą

   1. Labdara
   2. Globa - viešbučių prototipas
   3. Pirmosios ligoninės
   4. Žemdirbystė vyko vienuolynuose
   5. Galinga feodalė, didžiuliai žemės plotai