Глосарій

Aukščiausio luomo atstovas, didikas. Romano pradžioje Šimoniai yra garbinga lietuvių bajorų giminė, turinti savo dvarą ir žemes.

Svajonių ir vilčių simbolis. Tai idealizuota, nepasiekiama vieta, kurią galima interpretuoti kaip komunistinės ateities parodiją arba kaip prarasto rojaus, idealios būties metaforą.

Melas, pasakytas siekiant neįžeisti kito žmogaus arba išvengti nemalonumų. Kristoferis, nors ir nemėgsta melo, išmoksta naudoti šią taktiką, kai supranta, kad visos tiesos pasakymas gali sukelti probl...

Tikroji Liudviko mylimoji. Ji pjesėje nepasirodo, bet yra nuolat minima. Barbelė yra Liudviko aferos tikslas – su ja jis planuoja pabėgti, kai išvilios pinigus iš Kyverienės ir jos dukterų.

Žanos tėvas, liberalių pažiūrų aristokratas, Ruso idėjų sekėjas. Mylintis tėvas, tačiau nepajėgus apsaugoti dukters nuo gyvenimo smūgių.

Žanos motina, sentimentali ir silpnos sveikatos moteris, visą gyvenimą slepianti savo pačios neištikimybės paslaptį.

Veikėjas, kuriam rūpi tik materialūs, fiziologiniai poreikiai (valgis). Atstovauja prisitaikėliškai, dvasiškai degradavusiai visuomenės daliai, kuri atsisako bet kokių aukštesnių siekių.

Mikas yra berno laisvūno pavyzdys – jaunatviškos energijos, maišto prieš sustabarėjusią tvarką ir glaudaus ryšio su gamta simbolis. Šis tipas buvo svarbus „Trečio fronto“ judėjimui.

Vilties simuliacijos priemonė. Veikėjai perka bilietus, nors neketina išvykti. Tai ritualinis veiksmas, leidžiantis apsimesti, kad išeitis vis dar egzistuoja, ir taip išsaugoti orumą.

Sistemos veidas. Jų frazė „Mes neleisim daryt gėdos Lietuvai!“ atskleidžia pagrindinį požiūrį: problema yra ne vaikai gatvėje, o viešumas. Jie simbolizuoja formalų, beasmenį ir abejingą požiūrį į...

Pagrindinė veikėja, buvusi anglų kalbos mokytoja, atvykusi pas seserį slėptis nuo skandalingos praeities ir finansinio žlugimo. Ji bando išsaugoti aristokratišką išorę, tačiau yra psichologiškai palau...

Senasis Šimonių dvaro bokštas – galingas praeities, lietuvių stiprybės ir istorinės atminties simbolis. Jo sugriovimas sutampa su galutiniu giminės išnykimu.

Literatūros žanras, kuriame vaizduojamas jauno pagrindinio veikėjo augimas, branda ir asmenybės formavimasis, pereinant iš vaikystės ar paauglystės į suaugusiųjų pasaulį.

Kiti Evos vaikai, kartu su šeima kenčiantys badą ir šaltį malkinėje.

Galingas sprogstamasis sviedinys, skirtas griauti įtvirtinimus ir blindažus. Jo sprogimas palikdavo didžiulius kraterius ir sukeldavo stiprią sprogimo bangą (kontūziją).

Mažosios Lietuvos valstietis, dažniausiai baudžiauninkas. Šimonių virtimas būrais yra pagrindinis jų socialinio nuosmukio ženklas.

Literatūrinis pasakojimo būdas, kai veiksmas vyksta praeityje. Simonaitytė naudoja epinį, metraštinį pasakojimo stilių, tarsi atkurdama senus įvykius.