Глосарій

Akies lęšiuko padrumstėjimas, dėl kurio pablogėja regėjimas, vaizdas tampa neryškus, lyg per matinį stiklą. Dažniausiai susijusi su amžiumi. Gydoma chirurginiu būdu, pakeičiant lęšiuką dirbtiniu.

Audinys, esantis kaulų viduje, gaminantis kraujo ląsteles. Jų transplantacija gydo kraujo vėžį ir kitas kraujo ligas.

Didžiausia organizmo liauka, atliekanti daugybę funkcijų. Virškinimui svarbiausia jos funkcija – tulžies gamyba.

Struktūrinė (atraminė) funkcija. Netirpus skaidulinis baltymas su disulfidiniais ryšiais, suteikiantis tvirtumo plaukams, nagams ir epidermiui.

Grybas padeda fotosintetinančiam partneriui gauti ir sulaikyti vandenį bei mineralines medžiagas. Žaliadumblis arba cianobakterija fotosintetina ir teikia organines medžiagas. Sąjunga gali padėti įsik...

Erdvinis kelių polipeptidinių subvienetų išsidėstymas viename funkciniame baltyme.

Vėjas – anemochorija. Skristukas lėtina vienasėklio vaisiaus kritimą; jis pritvirtintas prie vaisiaus, ne gemalo ar sėklaskiltės.

Požymis, kuris gali įgyti ištisinę verčių aibę (pvz., ūgis, svoris, odos spalva) ir kurį paprastai lemia daug genų (poligeninis paveldėjimas) ir aplinkos veiksniai.

Organizmų savybė įgyti naujų požymių, kurie skiriasi nuo tėvinių formų. Kintamumas yra evoliucijos pagrindas, leidžiantis organizmams prisitaikyti prie aplinkos.

Individualūs skirtumai tarp tos pačios rūšies atstovų. Tai yra „žaliava“ natūraliajai atrankai.

Grupė filogenetiniame medyje, kurią sudaro bendras protėvis ir visi jo palikuonys.

Substitucija, dėl kurios pakeistas kodonas koduoja kitą aminorūgštį.

DNR polimerazės gebėjimas atpažinti ir pašalinti neteisingai prijungtus nukleotidus replikacijos metu.

Ilgalaikis ir esminis Žemės klimato sistemos pokytis, apimantis temperatūros, kritulių, vėjų ir kitų rodiklių pasikeitimus, daugiausia sukeltas žmogaus veiklos.

Procesas, kurio metu sukuriamos genetiškai identiškos kopijos (DNR molekulių, ląstelių ar organizmų).

Karštis pažeidžia fermentų struktūrą ir mielių ląsteles. Poveikis priklauso nuo temperatūros, trukmės ir organizmo; vieno universalaus optimumo nėra.

Alelių sąveikos tipas, kai heterozigotoje pilnai ir nepriklausomai reiškiasi abiejų alelių lemiami požymiai (pvz., AB kraujo grupė).

Trijų nukleotidų seka iRNR molekulėje, koduojanti vieną specifinę aminorūgštį.

DNR grandinė (5'→3'), kuri nėra nuskaitoma transkripcijos metu. Jos seka (pakeitus T į U) atitinka iRNR seką.

Vienodų molekulių (pvz., vandens) tarpusavio trauka.

Anglies dioksidas – CO₂. Laktato susidarymas raumenyse CO₂ neišskiria.

Skaidulinis, ketvirtinės struktūros baltymas, suteikiantis tvirtumo jungiamajam audiniui (odai, sausgyslėms, kaulams).

Sąveika, kai vienas organizmas gauna naudą, o kitam tai neturi jokios įtakos (nei teigiamos, nei neigiamos) (+/0). Pavyzdys: ryklys ir prilipusios prie jo žuvys.

Ląstelės vidaus padalijimas į atskirus skyrius (organeles), leidžiantis skirtingiems biocheminiams procesams vykti vienu metu ir efektyviai.

Dėsningumas, pagal kurį DNR molekulėje azotinės bazės jungiasi specifinėmis poromis: Adeninas (A) su Timinu (T), o Citozinas (C) su Guaninu (G).

Įprastoje DNR poroje – timinas (T), tarp A ir T du vandeniliniai ryšiai. RNR adeninas gali poruotis su uracilu (U).

Citozinas (C); įprastoje G–C poroje trys vandeniliniai ryšiai.

Genų sąveika, kai požymis pasireiškia tik esant bent po vieną dominantinį alelį kiekviename iš sąveikaujančių genų.

Medžiagos koncentracijos skirtumas tarp dviejų sričių (pvz., ląstelės vidaus ir išorės).

Cheminė reakcija, kurios metu du monomerai susijungia į didesnę molekulę, atskiriant vandens molekulę.