Słownik

Filosofinė kryptis, teigianti, kad tikroji būtis nepriklauso nuo materialaus pasaulio ir egzistuoja kaip savarankiška tobulybių sritis.

Turtingųjų mažumos valdymas, grindžiamas turto cenzu ir sukeliantis gilų visuomenės susiskaldymą tarp vargšų ir turtuolių.

Platono veikalo „Valstybė“ VII knygoje pateiktas filosofinis pasakojimas apie požeminiame urve sukaustytus žmones, vaizduojantis žmogaus pažinimo kelią nuo nekritiškai priimtų iliuzijų iki tikrosios t...

Filosofijos šaka, tirianti pačią būtį, jos prigimtį, esinius ir bendriausias jų egzistavimo struktūras.

A priori Dievo buvimo įrodymas, išvedantis realų Jo egzistavimą iš pačios tobuliausios būtybės sąvokos.

Reiškinys, kai žmogus tikrovę stebi ne tiesiogiai, o per techninį prietaisą (lęšį, projekciją, ekraną), kuris atrenka, apriboja ir modifikuoja matomą vaizdą.

Sakytinio žodžio bendruomenė, kurioje žinios perduodamos tik gyvu balsu trimatėje garsinėje erdvėje, reikalaujančioje nuolatinio buvimo kartu.

Aristotelio logikos traktatų rinkinys, suprantamas ne kaip atskiras mokslas, o kaip universalus taisyklingo mąstymo įrankis.