Słownik

Pusiau skysta, rūgšti masė, susidaranti skrandyje, kai maistas susimaišo su skrandžio sultimis. Ji po truputį patenka į plonąją žarną.

Fizinis mutagenas: UV gali sukelti gretimų pirimidinų junginius DNR ir taip padidinti mutacijų tikimybę.

Taisyklių rinkinys, pagal kurį DNR tripletų seka paverčiama į aminorūgščių seką baltyme. Šis kodas yra vienodas beveik visiems organizmams.

Nosies ertmės viršutinėje dalyje esantis audinio plotas, kuriame išsidėstę uoslės receptoriai, reaguojantys į ore esančias kvapiąsias molekules.

Vieno žiedo pirimidino grupės azotinė bazė, randama ribonukleotiduose (RNR) vietoj timino ir komplementariai besiporuojanti su adeninu.

Kraujotakos sistema, kurioje kraujas visą laiką teka uždaru kraujagyslių tinklu ir tiesiogiai nesimaišo su audinių skysčiu. Būdinga sliekams, galvakojams moliuskams, visiems stuburiniams.

Žmogaus vystymosi stadija – nuo 9-osios nėštumo savaitės iki gimimo. Šiuo laikotarpiu organai auga ir bręsta.

Biologinis preparatas, kurio sudėtyje yra susilpnintų ar negyvų patogenų, jų dalių arba genetinės informacijos. Vakcina dirbtinai sukelia pirminį imuninį atsaką ir suformuoja imuninę atmintį, nesu...

Supažindinti imuninę sistemą su antigenu arba informacija jam pagaminti ir sužadinti paties organizmo atsaką bei atmintį. Apsauga formuojasi palaipsniui ir gali reikėti kelių dozių.

Membrana apgaubta ertmė, kaupianti vandenį, ištirpusias atsargines bei šalintinas medžiagas ir palaikanti augalų ląstelių turgorą.

Struktūra (dažniausiai galvos smegenų dalis, pvz., pagumburis), kuri apdorojo gautą informaciją, palygina ją su nustatyta norma ir siunčia komandą efektoriui.

Struktūra (dažniausiai smegenyse, pvz., pagumburis), kuri apdorojo informaciją iš receptoriaus, palygina ją su normalia reikšme ir siunčia komandą efektoriui.

Silpnas tarpmolekulinis ryšys, susidarantis tarp vienos molekulės dalinai teigiamo vandenilio atomo ir kitos molekulės dalinai neigiamo atomo (pvz., deguonies).

Pasyvioji pernaša – osmosas. Vandens grynasis srautas pro vandeniui laidžią membraną, esant vienodam slėgiui, nukreiptas į didesnės pro membraną neprasiskverbiančių tirpinio dalelių koncentracijos pus...

Lamarkas: Variacija atsiranda dėl organizmo sąmoningų pastangų ir organų naudojimo ar nenaudojimo reaguojant į aplinką. Darvinas: Variacija populiacijoje egzistuoja iš anksto ir yra atsitiktin...

Mikroelementas, padedantis organizmui pasisavinti geležį, dalyvauja jungiamojo audinio ir nervų sistemos ląstelių formavimesi.

Organizmai, kurie gauna energijos ir organinių medžiagų minta kitais organizmais. Pavyzdžiui, gyvūnai.

Organizmų grupė, mintanti kitais organizmais. Tai heterotrofai. Skirstomi į pirminius, antrinius, tretinius vartotojus.

Odos paviršiuje esančių kraujagyslių išsiplėtimas, siekiant atiduoti daugiau šilumos į aplinką ir atvėsinti kūną.

Odos paviršiuje esančių kraujagyslių susiaurėjimas, siekiant sumažinti šilumos atidavimą į aplinką ir išsaugoti ją kūne.

Nelytinis dauginimosi būdas, kai naujas organizmas išsivysto iš motininio organizmo vegetatyvinės dalies (šaknies, stiebo, lapo). Palikuonys yra genetiškai identiški (klonai).

Trumpalaikis, staigus membranos potencialo pokytis, sklindantis neurono aksonu. Tai yra pagrindinis informacijos perdavimo būdas nervų sistemoje.

Genų inžinerijoje naudojama DNR molekulė (dažniausiai plazmidė arba virusas), skirta svetimam genui pernešti į ląstelę šeimininkę.

Nešiklis (dažniausiai modifikuotas virusas), naudojamas pristatyti „gydomąjį“ geną į paciento ląsteles.

Kraujagyslė, kuria kraujas teka į širdį iš organų. Paprastai (išskyrus plaučių venas) ja teka veninis kraujas.

Kraujas, kuriame mažai deguonies, bet daug anglies dioksido. Yra tamsiai raudonos spalvos.

Liauka, neturinti ištekamųjų latakų ir išskirianti savo produktus (hormonus) tiesiai į kraują arba limfą.

Lytinės atrankos forma, kai vienos lyties atstovai (dažniausiai patinai) konkuruoja tarpusavyje dėl prieigos prie kitos lyties partnerių (pvz., kovoja).

Organizmo skysčiai, supantys ląsteles. Tai kraujas, limfa ir audinių skystis. Jų sudėties pastovumą ir palaiko homeostazė.

Dujų apykaita, vykstanti tarp kraujo kapiliaruose ir kūno audinių ląstelių. Jos metu ląstelės gauna deguonį ir atiduoda anglies dioksidą.