Glossário de termos

Genotipas – tai organizmo genų rinkinys (pvz., Aa). Tai yra „receptas“. Fenotipas – tai matoma šio recepto išraiška (pvz., geltona spalva). Fenotipą gali veikti ir aplinka.

Tam tikro genotipo (pvz., homozigotinio dominuojančiojo AA, heterozigotinio Aa ar homozigotinio recesyviojo aa) santykinis dažnis populiacijoje.

Gentis prasideda didžiąja raide (Felis), rūšies epitetas – mažąja (catus). Abu žodžiai kartu sudaro Felis catus.

Artimai giminingų, panašios kilmės rūšių grupė; katės pavyzdys – Felis (mažosios katės).

Atsitiktinis alelių dažnių pokytis populiacijoje iš kartos į kartą, ypač ryškus mažose populiacijose.

Atsitiktinis alelių dažnių pokytis populiacijoje (ypač mažose) dėl atsitiktinių įvykių, o ne dėl natūraliosios atrankos.

Visų alelių, esančių tam tikros populiacijos visų individų visuose genuose, visuma.

Moderniosios biotechnologijos sritis, apimanti metodus, leidžiančius tikslingai keisti organizmo genetinę medžiagą (DNR). Tai apima genų perkėlimą iš vieno organizmo į kitą, genų pašalinimą ar mod...

Genomo redagavimo rezultatas, kai dėl netikslaus DNR taisymo genas yra sugadinamas ir tampa nefunkcionalus.

DNR sekos pokytis, apimantis vieną ar kelis nukleotidus viename gene. Tai gali būti pakeitimas, iškrita ar įterpimas.

Genomo redagavimo rezultatas, kai, panaudojant DNR šabloną, į kirpimo vietą įterpiama nauja arba ištaisyta genetinė seka.

Procesas, kurio metu gene užkoduota informacija panaudojama funkciniam produktui (baltymui ar RNR) pagaminti. Apima transkripciją ir transliaciją.

Mechanizmų visuma, kontroliuojanti, kurie genai, kada ir kokiu intensyvumu bus įjungiami arba išjungiami.

Procesas, kurio metu tikslingai pakeičiama DNR seka organizmo genome. Gali apimti geno „išjungimą“, mutacijos ištaisymą arba naujo geno įterpimą.

Genetinės informacijos „permaišymas“ mejozės metu (pvz., nepriklausomas chromosomų išsiskyrimas, krosingoveris), didinantis palikuonių įvairovę.

Reiškinys, kai genai, esantys toje pačioje chromosomoje, yra linkę paveldėtis kartu. Tai pažeidžia trečiąjį Mendelio dėsnį.

Genų (alelių) mainai tarp populiacijų, kai individai migruoja ir kryžminasi su kitos populiacijos atstovais.

Eksperimentinis gydymo metodas, kuriuo siekiama gydyti arba išvengti ligų, keičiant paciento genetinę informaciją. Dažniausiai bandoma pakeisti „blogą“, ligą sukeliantį geną veikiančia jo kopija.

Populiacijos atskyrimas fiziniu barjeru (pvz., kalnais, vandens telkiniu, dykuma), dėl kurio sumažėja arba nutrūksta genų srautas.

Itin ilgas laiko tarpas, matuojamas milijonais ir milijardais metų, per kurį vyksta Žemės ir gyvybės evoliucija.

Augalo augimas, priklausantis nuo žemės traukos jėgos. Šaknys auga žemyn (pozityvus), stiebai – aukštyn (negatyvus).

Kvėpavimo takų dalis tarp ryklės ir trachėjos. Jose yra balso stygos, kurios vibruodamos sukuria garsą.

Dirbtinai sukurta RNR molekulė, kuri susideda iš dviejų dalių: viena jungiasi prie Cas9 baltymo, o kita yra komplementari DNR taikiniui ir nuveda Cas9 į reikiamą vietą.

Liga, kuriai būdingas padidėjęs akispūdis (spaudimas akies viduje), pažeidžiantis regos nervą ir sukeliantis laipsnišką regėjimo lauko siaurėjimą bei apakimą.

Audinys, išklojantis nosies ertmę ir kitus kvėpavimo takus. Ji gamina gleives, kurios sulaiko nešvarumus ir drėkina orą.

Trijų anglies atomų cukrus – pagrindinis Kalvino ciklo produktas, iš kurio sintetinama gliukozė.

Rodiklis, parodantis, kaip greitai angliavandenių turintis maistas pakelia gliukozės (cukraus) kiekį kraujyje. Aukšto GI produktai kelia greitai, žemo – lėtai.

Polisacharidas, gyvūnų (ir žmogaus) organizme kaupiama atsarginė energijos forma. Gliukozės perteklius paverčiamas glikogenu ir saugomas kepenysė ir raumenyse.

Pirmasis ląstelinio kvėpavimo etapas, vykstantis citoplazmoje. Jo metu viena gliukozės molekulė suskaidoma į dvi piruvato molekules. Nereikalauja deguonies.

Kovalentinis ryšys, jungiantis du monosacharidus disacharide arba polisacharide.