Глосарій

Trečiajame veiksme Varia, išgirdusi, kad dvaras parduotas, numeta raktų ryšulį ant grindų. Raktai simbolizuoja šeimininkės statusą, kontrolę ir atsakomybę. Jų numetimas yra simbolinis valdžios ir...

Paskirtas Lietuvių rašytojų sąjungos organizacinio komiteto pirmininku, aktyviai prisidėjo prie kultūros sovietizavimo.

Svarbus simbolis. Holdenui ši kepurė simbolizuoja individualumą, išskirtinumą ir savotišką apsaugą nuo išorinio pasaulio. Jis užsideda ją, kai nori jaustis saugesnis arba pabrėžti savo kitoniškumą...

Taip pašaipiai vadinti carinės Rusijos žandarai arba policininkai.

Meno kryptis, siekianti kuo tiksliau ir objektyviau pavaizduoti tikrovę. Mopasanas teigė, kad menininko tikslas – pateikti ne banalią gyvenimo fotografiją, o įtaigesnį, pilnesnį jo vaizdą.

„Vyšnių sodas“ laikomas vienu iš moderniojo teatro kertinių akmenų. Jis pakeitė požiūrį į dramos struktūrą, personažų kūrimą ir vaidybą, įtvirtindamas psichologinio realizmo principus.

Literatūrinė struktūra, kai viena istorija (rėmas) įterpia kitą, pagrindinę istoriją. „Kuprelyje“ rėmas yra Igno apsilankymas malūne, o pagrindinis pasakojimas – Kuprelio meilės istorija.

Evos dukra, pagrindinė antrosios dalies veikėja. Jos vardu ir pasakojama istorija. Ji yra viena iš „vilko vaikų“, kuri keliauja į Lietuvą ieškoti maisto. Čia ji gauna Marytės vardą, kuris tampa jo...

Meninė priemonė, veiksmo sulėtinimas, siekiant padidinti įtampą. Būdinga Mopasano, o vėliau ir J. Biliūno novelėms.

Klausimas, į kurį nesitikima atsakymo. Kristoferiui tokie klausimai kelia sumaištį, nes jis mano, kad į visus klausimus reikia atsakyti. Tai dar vienas pavyzdys, kaip jam sunku perprasti nerašytas soc...

Holdeno kaimynas Pensyje. Nepatrauklus, nevalyvus, įkyrus ir nemėgstamas vaikinas. Nors Holdenas iš jo nuolat šaiposi, Eklis simbolizuoja tokią pat vienatvę ir atstūmimą, kokį jaučia ir pats Holde...

Edo Buno kolega. Jis vaizduojamas kaip paprastas, šiek tiek šiurkštus darbininkas, kuris kartais erzina Kristoferį, prašydamas greitai atlikti sudėtingus matematinius skaičiavimus.

Ilga, sudėtinga istorija, kurioje daug veikėjų ir įvykių (pvz., O. Wilde „Doriano Grėjaus portretas“).

Pokario Rytprūsių gyventojų, ypač moterų ir vaikų, kova už išlikimą. Nagrinėjamos temos: badas, prievarta, žmogiškumo praradimas, vilties paieškos, motinos meilė, vaiko stiprybė.

Žanos tarnaitė ir „pieno sesuo“. Ji tampa Žiuljeno meiluže, bet vėliau, jau pasenusi ir praturtėjusi, grįžta slaugyti savo buvusios ponios. Simbolizuoja pragmatizmą ir ištikimybę.

Neteisėta Urtės duktė, paskutinė Šimonių giminės atžala. Ji gimsta kančioje ir auga kaip našlaitė, nuolat kentėdama nepriteklių, ligas ir artimųjų panieką. Jos likimas – **giminės tragedijos finalinis...

Evos vyras ir vaikų tėvas. Išėjo į karą ir negrįžo. Jo nebuvimas pabrėžia šeimos tragediją ir moterų paliktumą pokario chaose.