Užduotis. Parašyk bent 200 žodžių keturių pastraipų rašinį tema „Kodėl reikia matyti ir kitų skriaudą?“. Paaiškink klasės draugui savo požiūrį, remdamasis pateikta ištrauka ir aiškiai įvardyta įsivaizduota kasdiene situacija.

Ir tikrai, – nuo Vaciaus labai daug bloga mes nepatyrėm. Vacius, Juliaus bijodamas, vengė mus atvirai mušti.

Kartais, būdavo, jau Vaciaus žandai persisuka, akys žaibuoja, gerklė penkiom gyvatėm šnypščia, pagalys rankoje virpa, – Vacius visas įsiutęs žygiuoja į mus, stovinčius kieme palei tvorą. Bet tuo tarpu stalių dirbtuvės lange pasirodo Švarcbarto veidas.

– Atsimink, Vaciau, – ramiai prataria Julius.

– Žinau, žinau, rupūže, – sugriežia dantimis Vacius ir savo vėzdu ima tvatyti kitus kalinius, jokio smūgio iš niekur nesitikėjusius.

Kai baisiai norisi mušti, ar ne vis tiek, ką muši?

Vaciaus netikėtai užkluptieji gaudavo dvigubai didesnę porciją, negu mum buvo skirta, – toks jau buvo energijos klaidakeliu nukreipimo dėsnis.

Kas be ko, kartais ir mus Vacelis apiplumpindavo, – kai Julius negalėdavo matyti.

Lagerio viršininko padėjėjas kartą pusiau juokais sako Švarcbartui:

– Gi lietuviai atvažiavo, kodėl nesipešat?

– Mes jau praeityje per daug prisipešėm, užtat ir sėdime dabar čionai visi, – atrėžė kuo ramiausiai Julius Švarcbartas.

Švarcbarto atsakyme apibrėžtoji išmintis buvo savaime aiški lygiai lenkų, lygiai lietuvių inteligentijai. Ji toliau ir grindė mūsų tarpusavio santykius. Tarp lenkų turėjome geriausių, nuoširdžiausių draugų, kuriais nelaimės atveju visai galėjome pasitikėti. Šitoks pasitikėjimas siejas su daugeliu kitų, aukštesnės prigimties, jausmų ir išgyvenimų. Ne vienam iš mūsų jie, lenkai draugai, yra labai daug, labai realiai padėję. Mane patį stačiai nuo alkanos mirties išgelbėjo.

Žinoma, lagerio lenkai nebuvo vienodi. Lageris – toks pasiutęs mišinys žmonių, už tokius skirtingus dalykus čionai patekusių, kad pagal juos daryti kokį platesnį apibendrinimą stačiai neįmanoma.

Šaltinis: Balys Sruoga, „Raštai“, IV t., Vilnius: Alma littera, 1997; pateikto NŠA užduoties PDF p. 2–3.

Julius Švarcbartas, lagerio dailidžių kapas, uždraudžia Vaciui mušti lietuvių kalinių grupę. Jis gali stebėti kiemą pro dirbtuvės langą. Pateikta vientisa dalis apie ribotą apsaugą ir kalinių tarpusavio santykius. Kapas – koncentracijos lageryje prižiūrėti kitus kalinius paskirtas kalinys.

Kodėl reikia matyti ir kitų skriaudą?

Patyrus palengvėjimą lengva susitelkti į savo padėtį. Tačiau mūsų išvengtas nemalonumas kartais tenka kitam žmogui. Manau, kitų skriaudą reikia matyti tam, kad asmeninės apsaugos nepalaikytume visos problemos sprendimu. Pagalbos vertė išlieka, bet kartu svarbu pastebėti, kas dar kenčia ir kokios yra pasikeitimo ribos.

Balio Sruogos memuarų „Dievų miškas“ ištraukoje Juliaus Švarcbarto autoritetas realiai padeda lietuvių kalinių grupei. Vacius bijo jo ir vengia atvirai mušti saugomus žmones. Vis dėlto pyktis niekur nedingsta: išvydęs Švarcbartą lange, Vacius puola kitus kalinius, kurie smūgio nesitiki. Pasakotojas pastebi, kad šiems tenka net dviguba porcija. Šis kartus apibūdinimas neleidžia apsiriboti vien išgelbėtųjų palengvėjimu. Matoma ir žmonių, kurių niekas šią akimirką neapsaugo, patirtis. Švarcbartui nematant nukenčia ir lietuviai. Vėlesnis pasakojimas apie lenkų draugų pagalbą patvirtina solidarumo svarbą, tačiau ankstesnė scena parodo, kad net reikšminga asmeninė pagalba lagerio žiaurumo nepanaikina.

Visai kitokio masto situaciją galime įsivaizduoti mokiniams dalijantis klasės tvarkymo darbus. Vienas pasiūlytų atleisti savo draugą nuo pareigos nuvalyti lentą, bet jo užduotį tyliai perduotų kitam. Draugui palengvėtų, tačiau papildomą darbą gavęs bendraklasis jaustųsi nepaisomas. Pastebėjęs tai mokinys galėtų paklausti, ar kitas sutinka keistis pareigomis, ir pasiūlyti sąžiningesnį susitarimą. Galbūt draugui tą dieną būtina išvykti anksčiau, todėl jis vėliau perimtų kitą užduotį. Toks atvejis skiriasi nuo memuaruose vaizduojamo smurto, bet leidžia suprasti perkeltos naštos principą. Palengvinimas vienam savaime dar nepasako, kaip pasikeitė kitų padėtis.

Taigi kitų skriaudos matymas padeda tiksliau įvertinti savo palengvėjimą. Memuarų pasakotojas išsaugo ir pagalbos vertę, ir nuo smurto neapsaugotų žmonių patirtį. Kasdienėje situacijoje toks dėmesys leidžia tartis dėl pareigų. Rūpestis tampa platesnis, kai klausiame, kam tenka tai, ko patys išvengėme.

Rašinys išlaiko dvi scenos puses: Švarcbarto pagalba tikra, o Vaciaus smurtas tęsiasi kitų žmonių sąskaita. Pasakotojo dėmesys kitiems kaliniams pagrindžia temos klausimą. Įsivaizduotas klasės tvarkymas aptaria tik perkeltą naštą; šių situacijų mastas ir pavojus aiškiai skiriasi.

Pagal PUPP rašymo kriterijus ir kalbų PUPP aprašą.

Visam lietuvių kalbos ir literatūros PUPP tekstui taikomas 200 žodžių minimumas. Keturios pastraipos yra šios mokomosios užduoties modelis.

Lentelėje nurodyti didžiausi galimi taškai, o ne šio pavyzdžio įvertinimas. Aukščiausiam argumentavimo įvertinimui reikia tvirtai pagrįsti teiginius literatūros ar kultūros žiniomis. Įsivaizduota situacija čia padeda mokytis aiškinti mintį.

Redaguodamas patikrink, ar po smūgių nukreipimo į kitus epizodo paaiškinai dalinės apsaugos ribą ir išlaikei kasdienės analogijos masto skirtumą.