Užduotis. Parašyk 250–300 žodžių keturių pastraipų rašinį tema „Ar pripažinus klaidą galima išsaugoti autoritetą?“. Paaiškink klasės draugui, kaip klaidos pripažinimas ir jos padarinių taisymas siejasi su pasitikėjimu. Remkis ištrauka ir aiškiai įvardyta įsivaizduota kasdiene situacija.

Įeina TIJŪNAS su JASIUM

TIJŪNAS. Kur čia Keraitis?

BALSAI. Štai jis! Keraiti, auklėtojas tave kviečia!

Petras prieina ir lenkiasi. Tijūnas uždeda jam ranką ant peties. Visi nutyla

TIJŪNAS (labai sujaudintu balsu). Vaikeli, tu prisikentei dėl manęs. Aš esu skolingas tau ir jums visiems, mano šeštokai... Bet jūs atleiskite seniui.

PETRAS. Tamsta labai geras.

MERGAITĖS. Mes tamstą labai mylime.

VISI. Valio mūsų auklėtojas! Valio! Valio!

TIJŪNAS. Bet tau, vaikeli, aš ne vien moraliai skolingas... Aš turiu tau grąžinti... (Išima iš kišenės banknotą) Štai popierėlis. Jis yra pašventintas aukos už savo artimą, už savo draugų garbę, galbūt ir už mano, senio, ramybę. Pusę metų aš jį nešiojau kišenėj, ir jis man tartum deginte degino krūtinę nujautimu, kad jis ne man priklauso. Aš jį tau grąžinu. (Duoda Petrui banknotą)

PETRAS (džiaugsmingai). Ar tai tas pats? (Riša jį į raudoną skepetaitę)

TIJŪNAS. Tas pats, tas pats. Pusę metų jis išgulėjo pas mane, ir aš bijojau prie jo prisiliesti.

JASIUS. Petro tėvelis mirdamas jam šitą banknotą paliko.

VISI. Ach! Štai kaip! Tai dabar viskas aišku!

TIJŪNAS. Gerai, vaikeli, tėvelio palikimą tu sunaudojai. Jei jis mus dabar mato, jis džiaugiasi kartu su mumis. O dabar, mano šeštokai, jums pranešu, kad jūsų draugas Petras Keraitis vėl priimtas į gimnaziją ir rytoj vėl jis sėdės klasėj drauge su jumis.

VISI. Valio! Valio! Bravo!

Vieni Petrą, kiti Tijūną griebia ir kelia aukštyn

Šaltinis: Kazys Binkis, „Atžalynas“ (1937), „Šaltinių“ pateiktas 2011 m. leidimo tekstas, V veiksmo pabaiga, p. 38–40.

Situacija. Mokytojo Tijūno piniginė buvo atsiradusi jo paties palto pamušale. Petras anksčiau prisiėmė kaltę už tariamą vagystę, nors nei jis, nei Jasius piniginės nepavogė. Dabar auklėtojas susitinka su Petru ir mokiniais. Grąžinamas banknotas yra Petro tėvo palikimas, o ne pavogtas pinigas. Pateiktas vientisas V veiksmo pabaigos fragmentas; rytdienos pamokos tik pranešamos. Remarka – autoriaus pastaba apie veikėjų veiksmus, balsą ar scenos aplinką.

Ar pripažinus klaidą galima išsaugoti autoritetą?

Autoritetu pasitikime, kai jo sprendimai padeda jaustis teisingai vertinamiems. Klaida tokį pasitikėjimą sukrečia, tačiau žmogus dar gali parodyti, kaip elgsis ją supratęs. Manau, pripažinus klaidą autoritetą galima išsaugoti. Tam reikia aiškiai įvardyti savo atsakomybę ir imtis veiksmų, kurie taisytų padarytą žalą.

Kazio Binkio „Atžalyne“ mokytojas Tijūnas kreipiasi į Petrą: „Vaikeli, tu prisikentei dėl manęs.“ Tai tiesioginis atsakomybės pripažinimas. Jis kalba sujaudintas, ranką uždėjęs berniukui ant peties, prašo atleisti ir kreipiasi į visą klasę. Taip Petro patirta skriauda pripažįstama visiems girdint. Mokinių atsakas rodo, kad mokytojas išlieka jiems brangus: jie išreiškia meilę, šaukia jo garbei. Tijūnas taip pat grąžina Petrui tėvo paliktą banknotą ir praneša, kad berniukas vėl priimtas į gimnaziją. Žodžiai siejami su konkrečiu veiksmu bei viešu mokinio vietos bendruomenėje patvirtinimu. Keldami aukštyn ir Petrą, ir Tijūną, scenos dalyviai parodo bendrą džiaugsmą. Šis mokinių atsakas leidžia suprasti, kad atsiprašęs mokytojas pagarbos nepraranda.

Kasdienėje veikloje svarbu parodyti ir tai, kaip panašios klaidos bus išvengta ateityje. Įsivaizduokime būrelio vadovą, kuris mokiniams parašo neteisingą repeticijos laiką. Atvykusiems tektų ilgai laukti, o kai kuriems reikėtų keisti kelionės namo planus. Vadovas galėtų visai grupei pasakyti, kad laiką supainiojo pats, ir atsiprašyti dėl sugaišto laiko. Kartu su mokiniais sutartų, kaip pakeisti tą dieną likusią veiklą. Kitus susitikimus paskelbtų vienoje visiems prieinamoje vietoje, prieš tai patikrinęs laiką. Tuomet mokiniai galėtų matyti, kad jų patirti nepatogumai buvo pastebėti ir planavimas pasikeitė. Pagarbą palaikytų nuoseklus vėlesnis elgesys. Grupė suprastų klaidos priežastį ir galėtų patikrinti, ar vadovas laikosi naujo susitarimo.

Taigi klaidos pripažinimas gali išsaugoti autoritetą, kai žmogus priima atsakomybę ir atsiliepia į kitų patirtį. Tijūno santykį su mokiniais palaiko atviras atsiprašymas bei konkretus veiksmas. Įsivaizduoto vadovo elgesys parodo vėlesnio nuoseklumo reikšmę. Pasitikėjimą stiprina galimybė matyti, kad žmogus suprato savo klaidą ir pagal tai elgiasi.

Pirmas argumentas remiasi viešai pripažinta Tijūno atsakomybe ir tikru mokinių atsaku. Antras plėtoja vėlesnio nuoseklumo reikšmę įsivaizduotoje planavimo klaidos situacijoje. Šie įvykiai priklauso skirtingoms aplinkybėms. Mokytojo pranešimas apie rytdieną neperrašomas kaip jau įvykusi pamoka, o vienas atsiprašymas nelaikomas visiems santykiams garantuotu sprendimu.

Pagal PUPP rašymo kriterijus ir kalbų PUPP aprašą.

Visam lietuvių kalbos ir literatūros PUPP tekstui taikomas 200 žodžių minimumas. Keturios pastraipos ir šiai užduočiai pasirinkta 250–300 žodžių apimtis yra mokymosi modelis.

Lentelėje nurodyti didžiausi galimi taškai, o ne šio pavyzdžio įvertinimas. Aukščiausiam argumentavimo įvertinimui reikia tvirtai pagrįsti teiginius literatūros ar kultūros žiniomis. Įsivaizduota situacija čia padeda mokytis aiškinti mintį.

Pažymėk sakinius apie pasakytą atsiprašymą ir apie jį patvirtinantį veiksmą. Patikrink, ar būsimo mokinio sugrįžimo į pamokas nepavadinai jau įvykusiu.