Словарь терминов

Kanto metodo filosofinis tyrimas, tiriantis ne pačius išorinius daiktus, o žmogaus proto galias ir sąlygas, dėl kurių pažinimas tampa įmanomas.

Žmogaus dvasinės sandaros modelis, apimantis tris pradus: protingąjį, narsųjį ir geidžiantįjį.

Epikūro atrankos sistema, skirstanti norus į prigimtinius ir būtinus (maistas, saugumas, draugystė), prigimtinius, bet nebūtinus (prabanga) bei tuščius (šlovė, valdžia).

McLuhano idėja, kad konkretus tekstas ar vaizdas veikia kaip masalas protui nukreipti, kol pati medijos technologinė forma nepastebimai pertvarko mąstymą.

Iliuziniai, visuomenės prietarų sukurti troškimai (šlovė, valdžia, milžiniški turtai), neturintys natūralių ribų ir keliantys nuolatinį nesaugumą.