Słownik

Šeimos galva, tapęs aklo tikėjimo ir patiklumo auka. Simbolizuoja žmogų, kurio protą užvaldė aistra ir kuris nebemato realybės.

„Čechovo tiesa – net ne žodžiuose, o kažkur už jų, drama – ne veiksme, o už jo prasiveriančioje neišvengiamybėje.“ Ši citata puikiai apibūdina subteksto svarbą Čechovo kūryboje.

Pjesė tyrinėja, kaip žiauri ir materialistinė visuomenė sunaikina jautrų, pažeidžiamą, bet ydingą individą. Ji kelia klausimą, ar šiuolaikiniame pasaulyje yra vietos grožiui, subtilumui ir svajonėms.

Karas visada palieka pralaimėjusius – tai našlės ir vaikai. Net ir žiauriausiomis aplinkybėmis, kai riba tarp žmogiškumo ir žvėriškumo tampa trapi, svarbiausia išsaugoti *meilę, užuojautą ir atmintį...

Būrų gyvenimas, žmogaus ir gamtos santykis, darbo vertė, moralinės vertybės ir ydos, socialiniai santykiai (ponų ir būrų), tautiškumo išsaugojimas, prigimtinė žmonių lygybė.

Kitoniškumo ir empatijos tyrinėjimas. Romanas kviečia skaitytoją įsijausti į žmogaus, kuris pasaulį suvokia visiškai kitaip, kailį ir suprasti jo iššūkius bei stiprybes.

Svarbiausi kūriniai: satyrinis romanas „Frank Kruk“ (1934 m.), realistinis „Žemė maitintoja“ (1935 m.), filosofinis „Meisteris ir sūnūs“ (1936 m.).

Išorinis konfliktas yra Velingtono nužudymo paslapties įminimas, tačiau vidinis konfliktas yra Kristoferio kova su savo baimėmis, bandymas išsaugoti pasitikėjimą artimaisiais ir tapti savarankišku.

Mikas – piemenukas, vargingas kaimo berniukas, kurio gyvenimo prasmė ir didžiausia aistra yra jodinėjimas. Jis įkūnija berno laisvūno archetipą.

Asmuo, įmokėjęs turtinį įnašą į kooperatinę organizaciją; terminas vartojamas apibūdinti Stripaičio organizuojamą veiklą.

Kalno pamokslo teiginiai apie tuos, kurie vadinami palaimintais: gailestinguosius, taikdarius, trokštančius teisumo ir kitus.

Kauno priemiestis, kuriame S. Nėris su vyru Bernardu Buču pasistatė namą. Ši vieta poetei simbolizavo šeimos laimę, ramybę ir kūrybinę brandą – laikotarpį, kai buvo parašytas rinkinys „Diemedžiu ž...

Vertinamas kontrastingai: vieni giria literatūrinį talentą, kiti smerkia politinę išdavystę ir aktyvų kolaboravimą su okupantu.

Trumpas pasakojimas, per pažįstamą situaciją keliantis etinį ar religinį klausimą. Gailestingasis samarietis leidžia permąstyti, kas yra artimas.

Dėl aktyvaus kolaboravimo 2021 m. jo paminklas Vilniaus centre buvo nukeltas, pripažįstant jį sovietinės okupacijos simboliu.

Miko siekis ir žūtis dėl svajonės ironiškai atspindi paties Cvirkos likimą: siekimas naujo pasaulio (komunizmo idealo) virto tragišku kolaboravimu su laisvę sunaikinusiu režimu.

Kunigas, kurio pamokslai ir tikėjimo krizė kelia klausimą, ar galima paaiškinti nekaltą kančią.

Filosofinė pažiūra, teigianti, kad Dievas yra visur gamtoje, kad gamta ir Dievas yra viena. Šios idėjos artimos S. Nėries pasaulėjautai, ypač ryškios eilėraštyje „Diemedžiu žydėsiu“.

Pjesė parašyta 1903 m., tai paskutinis didelės apimties Čechovo kūrinys. Autorius jį rašė jau sirgdamas tuberkulioze, kuri ir tapo jo mirties priežastimi.

Moralinis įsipareigojimas veikti teisingai net tada, kai nėra garantijos, kad pavyks laimėti.

Specialus svečių priėmimo kambarys kunigų seminarijoje, kuriame klierikams leidžiama susitikti su giminaičiais ir artimaisiais.

Choro įžengimo giesmė. „Antigonėje“ ji primena Tėbų pergalę ir padeda suprasti Kreonto siekį atkurti tvarką.

Komiškas, pašiepiantis kito kūrinio, stiliaus ar žanro imitavimas. Pjesėje galima įžvelgti sovietinės propagandos parodiją (kalbos apie „Baltąjį miestą“) ir didžiųjų herojų (Cezaris, Ofelijus) var...

1940 m. liepą įstojo į Lietuvos komunistų partiją (LKP), taip išreikšdamas ideologinį palaikymą režimui.

Pasakojama pirmuoju asmeniu iš Kristoferio Buno perspektyvos. Jo unikalus mąstymo būdas (logika, tiesmukiškumas, nesugebėjimas suprasti metaforų) yra pagrindinis kūrinio stiliaus elementas.

Būdamas taip pat jautrus menininkas, jis geba suprasti ir atjausti Kuprelį, todėl šis jam ir atsiveria. Jis yra idealus klausytojas.

Jaunas rašytojas, atsitiktinai tapęs Kuprelio išpažinties klausytoju. Jis atlieka rėminančiojo pasakojimo funkciją.

Ne tik autorė, bet ir pagrindinė veikėja. Ji – iniciatorė, dalyvė, „kieta ranka“ ir kartu palūžtantis žmogus. Jos vidinė kelionė nuo naivios gelbėtojos iki perdegusios, atsitraukusios moters yra v...

Romane tai esminė sąvoka, reiškianti vidinį polinkį ir Dievo kvietimą tam tikrai veiklai. Liudas Vasaris nuolat kovoja tarp kunigo ir poeto pašaukimų.

Novelė, išspausdinta 1880 m., kuri Mopasanui atnešė visuotinį pripažinimą. Joje atskleidžiamas visuomenės veidmainiškumas Prancūzijos–Prūsijos karo fone.