Słownik

Tai, ką žodis pavadina ar nusako; konkrečią reikšmę padeda suprasti sakinys.

Kitos kalbos žodis, pasirinktame kontekste perteikiantis tą pačią reikšmę.

Papildomas vertinimas: „išplėšti“ leidžia pajusti grubų veiksmą.

Žodžio ar posakio prasmės pasikeitimas per laiką.

Skaitmuo, skiriantis viename straipsnyje aiškinamas reikšmes.

Pavadinimo pritaikymas kitam susijusiam dalykui: stalo koja.

Šaknis, priešdėlis, priesaga, galūnė ar kita žodžio sandaros dalis. Tai žodžio vidus, o ne jo darbas sakinyje.

Vienas kalbančio veikėjo pasakymas dialoge.

Įvykio eigą ir aplinkybes perteikiantis žurnalistinis pasakojimas

Aplinkybė, kuri siaurina tyrimo išvados taikymą.

Kirčio ženklas, matomas, pavyzdžiui, formoje namaĩ.

Skaičiaus žymėjimas raidiniais ženklais, pavyzdžiui, V.

Junginys, priskiriantis daiktą konkrečiai jo grupei.

Minties ar priešpriešos lemiamas žodžio išryškinimas sakinyje.

Žodžio ar junginio atliekama funkcija konkrečiame sakinyje.

Žodžiais išreikšta baigta mintis: „Biblioteka pasiūlė susitarimą.“

Nusako veiksmo sąlygą: prireikus paskambinsiu.

Santykis, kai nuo vieno įvykio priklauso kitas.

Ryšys, nusakantis, kokiai aplinkybei esant įvyktų pagrindinis veiksmas.

Kelių atskirai rašomų žodžių junginys su bendra reikšme: kas nors.

Žodžio dalių susitikimo vieta: iš- ir šok- žodyje iššoko.

Su sangrąžiniu veiksmu susijusi forma, išlaikanti si rodiklį.

Su sangrąžiniu veiksmažodžiu susijęs proceso ar veiksmo pavadinimas, pavyzdžiui, mokymasis.

Su sangrąžiniu veiksmažodžiu susijęs dalyvis, pavyzdžiui, besimokantis.

Tą patį sakinio veikėją nurodantis įvardis, turintis formas savęs, sau, save ir kitas.

Žyma, iš kur paimtas žodyno duomuo ar pavyzdys.

Leidinys, duomenų bazė ar kita patikrinama vieta, kuria pagrindžiamas teiginys.

Kitam dėmeniui priklausanti minties dalis: kai baigėsi pamoka.

Leidžiamas pasirinkimas, kuriam neteikiama pirmenybė prieš pagrindinį variantą.

Kitą veiksmą lydintis arba jo aplinkybę nusakantis veiksmas.