Słownik

Priešingų dalykų sugretinimas: aukštas medis ir žemas krūmas.

Dviejų poreikių ar teiginių nesuderinamumas pateiktomis sąlygomis.

Nekaitomas aplinkybę nusakantis žodis, pavyzdžiui, greitai arba vakar.

Iš būdvardžio ar dalyvio sudarytas nekaitomas žodis, nusakantis veikimo būdą ar ypatybę.

Nusako, kodėl veikiama: drebėjo dėl šalčio.

Santykis, kai viena mintis pasako, kodėl įvyko kita.

Ryšys, paaiškinantis, kodėl pagrindinis įvykis vyksta ar įvyko.

Aplinkybė, padedanti paaiškinti pasekmę.

Priklausomą dėmenį su pagrindiniu siejantis jungtukas.

Ryšys, kai vienas dėmuo paaiškina kitą: grįžome, kai sutemo.

Dėmens priklausomybės lygis, nustatomas pagal tai, kam jis priklauso.

Kuris vienarūšis narys tiesiogiai pirmas jungiamas prie bendros dalies.

Junginio žodis, atsakantis į klausimą: knygą.

Savininko ar ryšio nusakymas: mūsų klasė, savo knyga.

Teksto keliamas sunkumas ar svarstytinas klausimas. Pavyzdžiui: kaip priimti žmogų, kurio nebuvo sąraše?

Asmens veiklos ar pareigų pavadinimas, pavyzdžiui, mokytoja.

Bendra ankstesnė kalba, iš kurios išsirutuliojo giminingos kalbos.

Raiška, kuria visuomenė informuojama apie aktualius klausimus, jie svarstomi ar vertinami

Viešą klausimą aptariantis tekstas, siekiantis informuoti, vertinti ar įtikinti.

Forma, nusakanti to paties veikėjo šalutinį vienalaikį veiksmą.

Siūlymas atlikti veiksmą: „pradėkime“.

Rašto ženklas, žymintis garsą arba jo ypatybę.

Kaip pasirinktas žodis kreipia skaitytojo požiūrį į nagrinėjamą įvykį.

Svarbus teksto žodis, pavyzdžiui, „susitarimas“.

Ranka parašytas dokumentas.

Ženklų sistema kalbai užrašyti.

Rašytinių tekstų visuma ir jų kūrimo tradicija.

Leidinio tekstą derinantis ir tikrinantis rengėjas.

Asmuo ar dalykas, į kurį nurodo žodis.

Nuosekliai keliuose giminingų kalbų žodžiuose pasikartojantis garsų santykis.