Глосарій

Prancūzų rašytojas, natūralizmo mokyklos pradininkas. Mopasanas priklausė jo vadovaujamai rašytojų grupei.

Didžiosios Britanijos sufražisčių lyderė, organizavusi aktyvią kovą už moterų politines teises.

Sudėtinga psichologinė ir fizinė reakcija į įvykį ar mintį, apimanti mintis, kūno pojūčius ir elgesį. Visos emocijos yra natūralios ir reikalingos.

Gebėjimas daryti įtaką savo emocijoms: kada jas jaučiame, kaip jas išgyvename ir kaip jas išreiškiame. Tai nereiškia jausmų slopinimo, o sąmoningą valdymą.

Komunikacijos būdas, tiesiogiai veikiantis baimę, pasididžiavimą ar kaltės jausmą, apeinantis loginį faktų tikrinimą.

Gebėjimas atpažinti, suprasti ir tiksliai įvardinti savo bei kitų žmonių emocijas. Tai socialinio ir emocinio intelekto pagrindas.

Gebėjimas įsijausti į kito žmogaus emocinę būseną, suprasti jo jausmus ir požiūrį. Pavyzdys: Visas kūrinys yra empatijos pamoka. Autorė ne gailisi vaikų, o bando suprasti jų pasaulį iš vidaus.

Mokslinis žmogaus tyrimas, paremtas faktais, stebėjimais, matavimais ir eksperimentais (pvz., biologinė, kultūrinė ar socialinė antropologija).

Mažiausias sveikųjų skaičių santykis, nusakantis junginį sudarančių elementų atomų tarpusavio proporciją.

Klausimas, į kurį atsakoma tiriant juntamąjį pasaulį stebėjimais, matavimais ar eksperimentais.

Pažinimo sritis, tirianti gamtos ir visuomenės reiškinius stebėjimais, matavimais bei laboratoriniais eksperimentais ir siekianti nustatyti priežastinius dėsnius.

Teorinės prognozės lyginimas su faktais, gautais atliekant stebėjimą arba kontroliuojamą eksperimentą.

Tikrovės pažinimo būdas, grindžiamas tiesioginiu jusliniu stebėjimu, matavimu ir praktiniais bandymais.

Pažinimo teorijos kryptis, teigianti, kad patikimas žinojimas apie pasaulį kyla iš jutiminio patyrimo ir eksperimento.

Bismarko tyčia suredaguota telegrama, kurios įžeidžiamas tonas išprovokavo Prancūziją paskelbti karą Prūsijai.

Epikteto mokinio Ariano užrašytas trumpas praktinės stoikų etikos vadovėlis (graikiškai – „Parankinė knyga“).

Daugiatomis apšvietos leidinys, kuriame buvo siekiama surinkti ir aprašyti visas svarbiausias tuometines žmonijos žinios.

Grupė Apšvietos mąstytojų ir mokslininkų, bendradarbiavusių rengiant daugiatomį mokslo žodyną.

Rūšis, kuri natūraliai gyvena tik tam tikroje, apibrėžtoje geografinėje vietovėje ir niekur kitur.

Poparto menininkas, naudojęs masinės gamybos prekių ir įžymybių atvaizdus. Jo kūryba kelia meno, vartojimo ir reprodukcijos klausimus.

Masinės pernašos būdas, kai ląstelė įtraukia medžiagas iš išorės, apgaubdama jas plazminės membranos dalimi ir suformuodama pūslelę.

Vidaus sekrecijos liauka, kuri neturi ištekamųjų latakų ir savo gaminamą produktą (hormoną) išskiria tiesiai į kraują.

Visuma vidaus sekrecijos (endokrininių) liaukų, gaminančių ir į kraują išskiriančių hormonus.

Vidinė gimdos gleivinė, kuri per mėnesinių ciklą sustorėja, pasiruošdama priimti apvaisintą kiaušialąstę. Jei apvaisinimas neįvyksta, ji atsisluoksniuoja ir pasišalina per mėnesines.

Membraninių kanalėlių ir maišelių sistema; grūdėtasis ET sintetina ir pakuoja baltymus, o lygusis ET gamina lipidus ir skaido toksinus.

Neuromediatoriai, veikiantys kaip natūralūs organizmo skausmo malšintojai. Opioidai (pvz., morfinas, heroinas) imituoja endorfinų poveikį.

Evoliucinė teorija, teigianti, kad eukariotinės organelės, tokios kaip mitochondrijos ir chloroplastai, atsirado iš laisvai gyvenusių prokariotų, kuriuos prarijo didesnė ląstelė.

Reakcija, kurios metu sistema sugeria šilumą ir jos entalpija padidėja (ΔH>0). Šios pamokos pavyzdys – etano dehidrinimas, o ne įprastas visiškas degimas.

Organizmas, kuris palaiko pastovią kūno temperatūrą nepriklausomai nuo aplinkos, gamindamas šilumą metabolinių procesų metu. Būdinga paukščiams ir žinduoliams.

Gebėjimas atlikti darbą. Degaluose ar baterijoje sukaupta energija variklyje virsta judėjimu ir nuostoliais.