Глосарій
Усі найважливіші терміни та їхні пояснення в одному місці.
Терміни: 8,117 • Флешкарти: 10,653
D
Vieta, kur prasideda ar baigiasi visas dėmens pranešimas.
Sudėtinio sakinio dalių išdėstymo tvarka.
Vieta, kur susitinka dvi sudurtinio žodžio dalys.
Mažybinę priesagą turintis žodis: lapas – lapelis. Jis gali rodyti mažumą, švelnumą ar kitą atspalvį; reikšmę tikriname kontekste.
Viena dvigarsį sudaranti dalis; il turi i ir l.
Su daiktavardžiu gimine, skaičiumi ir linksniu derinama forma: aukštas.
Priklausomojo žodžio formos pritaikymas prie pagrindinio žodžio giminės, skaičiaus bei linksnio.
Kirčio ženklas, matomas, pavyzdžiui, žodyje Dū́kštas.
Pokalbis, kuriame atsakai į pašnekovo mintį ir paaiškini savąją.
Užfiksuoti stebėjimų, matavimų ar kitų rinkimo būdų rezultatai
Sudurtinis žodis su dviem pagrindiniais dėmenimis: žemėlapis.
Priebalsis, tariamas be balso stygų virpėjimo, pavyzdžiui, p.
Susijusios to paties dalyko ir jo požymio formos: jį laimingą.
To paties būsenos turėtojo ir jo požymio linksnių sąsaja: žmogui būti geram.
Du balsiniai dėmenys viename skiemenyje, pavyzdžiui, au.
To paties palyginimo perteklinis pažymėjimas, pavyzdžiui, labiau greičiau.
Dviejų kalbų mokėjimas ir vartojimas.
Iš dviejų senų vardinių dėmenų sudarytas asmenvardis.
Galimybė tą patį pasakymą suprasti dviem būdais: šaltas žmogus.
Dviem raidėmis užrašomas vieno garso ženklas, pavyzdžiui, ch.
Istoriškai dviem vienetams žymėti vartota forma, išlikusi du, dvi kaityboje.
Ženklas po įvadinių autoriaus žodžių prieš tiesioginę kalbą.
