Słownik

Natūralus kultūros elementų (idėjų, technologijų, papročių) sklidimas iš vienos visuomenės į kitą per prekybą, migraciją ar komunikaciją. Tai istoriškai nuolat vykęs procesas, kurį globalizacija n...

Idėjų, vertybių, reikšmių ir gyvenimo būdo plitimas ir maišymasis pasauliniu mastu. Tai procesas, kurio metu žmonių kultūrinė patirtis tampa vis labiau standartizuota ir susieta nepriklausomai nuo...

Procesas, kai biologinį silpnumą ir instinktų trūkumą žmogus atperka kurdamas įrankius, taisykles, kalbą bei institucijas.

Pažįstamas kūrinys ar kitas kultūros reiškinys, kurį supranti.

Laiku parodytas, saugus ir kitiems suprantamas manevras, nesukeliantis papildomos rizikos.

Muzikos idėjų ir praktikų perdavimas tarp žmonių ir bendruomenių.

Teorija, teigianti, kad galingesnės valstybės primeta savo kultūrą silpnesnėms, taip kenkdamos ir išstumdamos vietines tradicijas. Tai laikoma ekonominės ir politinės galios tąsa kultūrinėje sfero...

Žmonės, vieta, laikas ir tradicijos, su kuriais susijusi muzika. Pavyzdžiui, šeimoje išmokta daina, dainuojama per šventę.

Teritorija, kurioje dominuoja tam tikri bendri ir atpažįstami kultūriniai bruožai (pvz., kalba, religija, ūkininkavimo būdas). Pvz., Lotynų Amerika, Artimieji Rytai.

Mokslo šaka, tirianti kultūros esmę, jos kūrimo dėsnius ir tautos vietą bendroje žmonijos raidoje.

Valdžia siekia kultūrą pajungti vienai ideologijai: nustato, ką galima viešinti, ką remti ir kokią visuomenės sampratą skleisti. Tai apima draudimą, propagandą, institucijų kontrolę bei atlygį. Siekis...

Procesas, kai kultūros elementai (tradicijos, ritualai, amatai, menas) paverčiami preke, skirta parduoti turistams. Dažnai dėl to prarandamas autentiškumas ir tikroji prasmė.

Praeities kartų palikimas, turintis istorinę, estetinę ar mokslinę vertę, saugomas ateities kartoms.

Sigitas Tamkevičius

Juozas Tumas-Vaižgantas

Fenomenologinė samprata, teigianti, kad kūnas yra ne išorinis įrankis ar mašina, o pati žmogaus patirtis ir buvimo pasaulyje būdas.

Ritmo atlikimas kūnu: plojant delnais, liečiant šlaunis ar treptelint koja.

Kūno ir plokštumos bendroji dalis, įskaitant pjūvio figūros vidų.

Kūno dalių išsidėstymo tvarka. Gali būti spindulinė (kūną galima padalyti į kelias veidrodines dalis per centrinę ašį, pvz., medūza) arba dvišalė (kūną galima padalyti tik į vieną veidrodinių...

Jėga, kuria kūnas veikia atramą arba pakabą. Priklauso nuo pagreičio.

Samprata, kad kiekvienas technologinis įrankis pratęsia, sustiprina ir perkelia į išorę konkretų biologinį žmogaus organą ar pažintinį gebėjimą.

Reikalavimas laikytis prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kad nebūtų keliama grėsmė eismui.

Vyriškoji žiedo dalis, sudaryta iš dulkinės ir kotelio. Dulkinėje bręsta žiedadulkės.

Skaičių kaip grupę ar visumą pavadinantis skaitvardis, pavyzdžiui, trejetas.

Platuminis zoniškumas yra gamtinių zonų kaita priklausomai nuo geografinės platumos (kelionė nuo pusiaujo link ašigalio). Vertikalusis – gamtinių zonų kaita priklausomai nuo **aukščio virš...

Kūrinių atranka ir pateikimas pagal aiškią idėją. Pavyzdžiui, trys skirtingi įrašai padeda išgirsti, kaip muzikantai naudoja kartojimą.

160 mm skersmens skritulys su trimis juodais skrituliukais, kuriuo gali būti pažymėti automobilio priekis ir galas.

Kūrinys išreiškia idėją, kad siekis peržengti ribas ir troškimas patirti absoliučią laisvę kaimo žmogui gali būti įmanomas tik mirties akivaizdoje.

Autorius poemos neišspausdino. Pirmą kartą ji išleista tik 1818 metais Karaliaučiuje. Spaudai parengė ir pavadinimą „Metai“ suteikė Liudvikas Rėza.

Novelė priklauso ankstyvajai Cvirkos kūrybai, išleista 1930 m. novelių rinkinyje „Saulėlydis Nykos valsčiuje“.