Sigitas Geda

Biografija

• Gimė Lazdijų rajone, taigi kilęs iš Dzūkijos
• Pasak jo paties, tai buvo iš labai mažos trobelytės ant Teiraus ežero kranto.
• Vilniaus universitete studijavo lituanistiką
• Dirbo įvairių laikraščių redakcijose
• Jo kūrybos laukas labai platus, bet poezija yra jo svarbiausia kūrybos dalis, įvertinta premijomis, apdovanojimais

Kūryba

„Sigitas Geda – universalios mitinės atminties poetas. Jis modernizavo lietuvių poeziją: išplėtė mitologinės vaizduotės galimybes, sukūrė unikalų meninį pasaulį, kuriame susilydė mitas, religija, kultūra, literatūra, gamta, istorija ir žmogaus kasdienybė. Jo poezijoje jaučiamas nuolatinis ryšys tarp to, kas buvo dar priešistorėje, ir šiandienos; ieškoma universalios mitinės atminties, supinamos senosios lietuvių literatūros, Rytų poezijos, Viduramžių dailės, Biblijos, senųjų kultūrų mitologijos. Žemė, kosmosas ir žmogus suvokiami kaip lygiaverčiai partneriai, giedama giesmė gyvybei. S. Gedos įkvėpimo šaltinis – didieji kultūros bei literatūros tekstai ir gamta, kurią poetas mato ne artojo žvilgsniu kaip sukultūrintą ir sakralizuotą dirvą, bet žvelgia į ją romantiškiau, aktualizuodamas jos stichišką jėgą ir tamsią gelmę. Geda yra gaivališkos metamorfozės meistras, iškeliantis į teksto šviesą būties archetipus ir parodantis juos kaip nuolat kintančius, pereinančius vienas į kitą, susijusius ir susiliejusius. Žodinė žmogaus kūryba atspindi kosminio virsmo dėsningumus, todėl S. Gedos tekstas įgyja metafizinio realizmo bruožų ir sukuria magiško užkalbėjimo įspūdį. Jo vitališkasis žmogus tarytum pratęsia Dievo darbą, dauginasi ir vaisina būtį bent jau nepailstančiu žodžiu, kuris magiškai pakeičia tikrovės veiksmą. Tai valios gyventi apraiška lietuvių literatūroje.“ (Kęstutis Nastopka, tekstai.lt).

• Kaip galima suvokti, apibūdinti Gedos poeziją?
  • Gamtiška
  • Kaimiška
  • Perteikiančia tradicinę lietuvio pasaulėvoką, atverančią Lietuvos istorijos ir dvasinės patirties gelmes.
  • Eilėraštis daugiaklodis, jame susipina lyrinio subjekto požiūris, kasdienio gyvenimo detalės, mitines pasaulėvaizdis.
• Poetinė talento jėga yra vaizduotė.
• Ji grąžina skaitytoją į ledynmečius, į Lietuvos senovę, Žalgirio mūsį…
• Viską sieja ypatinga vienybė.
• Gedos kūryba savita: greta sudėtingų kūrinių nemaža lyrinių eilėraščių, trumpų trieilių, artimų haiku.
• Neretai naudoja metaforą, kuri suteikia autoriui galimybė labiau glaustomis priemonėmis išriekšti jautriausias pasąmonės ir sąmonės mintis.
• Geda laikomas gaivališku kūrėju, išreiškiančiu glaudų ryšį su pirmapradėmis mitinės sąmonės struktūromis.
• Kai kurie eilėraščių rinkiniai susieti su giesme, netgi turi šventumo atspalvį, nors nėra religingi.
• Jo gamtos grožio aprašinėjimai intymūs.
• Jis, kaip ir Čiurlionis, nori pažvelgti į vaizduojamą pasaulį iš aukštesnio taško.
• Jo kūryba skatina skaitytoją kitaip ir giliau pažvelgti į poeziją, patirti būties tiesas, svajų ir prisiminimų poetizavimą.